Vartant pirmąjį „Veido“ numerį, kuris pasirodė prieš 24 metus, akis užkliuvo už vieno tada dar jaunyvo žurnalisto samprotavimo: „Normalioje valstybėje ketvirtoji valdžia ypatinga tuo, kad jai išlaikyti nereikia valdžios pinigų. Manau, kad net ir baisiausios infliacijos sąlygomis piliečiai pirks laikraščius ir žurnalus, jeigu jie rašys tiesą.“

Spalio mėnesį minime Lietuvos ir Japonijos diplomatinių santykių atkūrimo 25-metį. Tai gera proga ne tik įvertinti, kas pasiekta per šį laikotarpį, bet ir giliau pažvelgti į dviejų geografiškai tolimų valstybių bendrystę bei ateities galimybes.

Prieš dvidešimt penkerius metus savo pirmuosius atkurtos nepriklausomybės žingsnius žengianti Lietuvos Respublika ir Rusija atkūrė diplomatinius santykius. Tai, atsižvelgiant į to laikotarpio politines aplinkybes, buvo svarbus įvykis tiek Lietuvos, tiek Rusijos visuomenės gyvenime.

Ilgai ginčijęsi, ar Jungtinė Karalystė priklauso politinei Europai, ar šioji pasibaigia ties Lamanšo sąsiauriu, britai lemtingąją birželio 23-iąją nutarė nutraukti nuo 1973 m. trukusią narystę Europos Sąjungoje. Jungtinė Karalystė tapo pirmąją suverenia šalimi istorijoje, palikusia pastaraisiais dešimtmečiais vis augusią Bendriją.

Džiaugsmui tų įmonių, kurios metinių pokalbių sistemos taip ir nespėjo įsidiegti, vis girdžiu kalbant, kad metiniai pokalbiai, kaip veiklos vertinimo priemonė, išnyksta. Neseniai teko konsultuoti vadovus, kurie svarstė: „Kam mums tie metiniai pokalbiai, jei kitos įmonės jų atsisako?“

Maždaug po pusantros savaitės: bal­sa­dėžių turinys išverstas ant stalų, balsai suskaičiuoti, žiniasklaida trimituoja apie rezultatus. Balsavimo biuleteniai keliauja į archyvą, ten pat gula partijų rinkimų pažadai. Pagal nerašytą taisyklę juos bandys pamiršti šimtui dienų, paskui pradės po šapelį traukti ir badyti tuos, kurie jau sėdės ministrų kėdėse.

Rugpjūčio 30 d. Stokholme Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Švedijos užsienio reikalų ministrės Margot Wallström kvietimu kartu su Latvijos ir Estijos kolegomis dalyvavo Švedijos ir Baltijos valstybių diplomatinių santykių atkūrimo 25-mečiui paminėti skirtuose susitikimuose. Ministras tada dar kartą padėkojo Švedijai už paramą valstybingumo įtvirtinimo kelyje.

E.Labanauskas Rengiant šį „Veido“ numerį susidūriau su gan rimta, bet maloniai nuteikiančia problema, kurį straipsnį anonsuoti žurnalo viršelyje. Ne kiekvienas redaktorius gali pasidžiaugti turintis komandą, kurios narių darbai vienas už kitą geresni.   Evaldas Labanauskas   Savivaldybių reitingas jau tapo daug pastangų ir darbo reikalaujančia „Veido“ tradicija. Ke­lias savaites žurnalistas Dovaidas Pabiržis rin­ko duomenis iš [...]

Kaip tik šiomis dienomis švenčiame Lietuvos ir Vokietijos diplomatinių santykių atkūrimo 25 metų sukaktį. Drąsiai galėčiau sakyti, kad niekada anksčiau mūsų ryšiai su Vokietija nebuvo tokie artimi kaip dabar. Pastaruoju metu mes vienas kitą atrandame saugumo ir gynybos politikos srityje. Kanclerės Angelos Merkel vadovaujama vyriausybė gerai supranta mūsų situaciją. Puiku, kad būtent Vokietija nusprendė dislokuoti savo vadovaujamą NATO batalioną Lietuvoje. Mano įsitikinimu, Bundesvero kariai puikiai atliks jiems skirtą misiją mūsų šalyje.

Anądien vienoje tų kavinių, kuriose paprastai savo latte geria barzdoti dvidešimtmečiai, manęs ir vėl paklausė: „Jums kavos iš tos šalies ar iš anos?“ Eilinį sykį galvodamas apie tai, kad turėčiau atsisakyti rytinės kalorijų bombos kartoniniame puodelyje, pamaniau, jog tie laikai, kai pardavėjai kalba apie save, o ne apie klientą, dar nepraėjo.

Lietuvos žmonių demokratiniu būdu išrinkta Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas, 1990 m. kovo 11 d. priėmęs aktą Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo, visam pasauliui paskelbė apie savo apsisprendimą būti laisviems ir nepriklausomiems. Tačiau teko nueiti ilgą ir sunkų kelią, kol atkurtą nepriklausomą Lietuvos valstybę pripažino kitos valstybės ir patvirtino, kad Lietuva vėl yra visateisis tarptautinių santykių subjektas.