Filmus „Nasrai“, „Šių dienų apokalipsė“, „Konanas barbaras“, „Raudonojo spalio“ medžioklė“, „Teksaso reindžeriai“ sieja scenarijų autoriaus Johno Miliaus pavardė. „Mėgstu napalmo kvapą rytais“, – ši bent jau anglakalbių pasaulyje kultinė frazė iš Franciso Fordo Coppolos filmo „Šių dienų apokalipsė“ (1979 m.) – J.Miliaus vizitinė kortelė.

Paolo Sorrentino režisuotas serialas „Jaunasis popiežius“ („The Young Pope“) pradėtas rodyti 2016 m. likus savaitei iki JAV prezidento rinkimų. Dabar žvelgiant atgal dar labiau sustiprėja po 10 serijų peržiūros likęs įspūdis: filmo personažas Pijus XIII savo veiksmais panašus į realų Donaldą Trumpą. Be to, abu yra amerikiečiai. Tik tiek.

Aleksandras Šaburovas apsireiškė Vilniuje kovo 9 d. Žurnalistų sąjungoje. Menininkas vilkėjo tvarkingą juodą eilutę, iš po švarko švietė tokios pat spalvos užsivelkamas per galvą plonas megztinis su aukšta, prie kaklo prigulančia apykakle – kitaip tariant, golfas, ne vien patogus drabužis, bet ir teiktinas žodis. Nebuvo jis prisiklijavęs mėlynos dirbtinės nosies, iš kišenių nešaudė fejerverkai. Tokie vaizdeliai – ne susitikimams su publika, o A.Šaburovo performansams ir filmams.

Sekmadienio vakarą Los Andžele išdalyti jau 89-ieji „Oskarų“ apdovanojimai. Jais paminimi labiausiai praėjusiais metais kino industrijai nusipelnę žmonės. Kaip ir buvo spėjama, daugiausiai, net šešias statulėles laimėjo kritikų itin išgirtas miuziklas „Kalifornijos svajos“ (angl. „La La Land“), kuris per klaidą iš pradžių buvo paskelbtas ir geriausiu metų filmu.

Ketvirtadienį Vilniuje prasideda „Žiemos ekranai“ – stambiausias Baltijos šalyse rengiamas prancūzų kino festivalis. Jis Lietuvos žiūrovams pristatys įvairialypę subtilių ir įžūlių, nuotaikingų ir slegiančių, ironiškų ir jautrių prancūziškų filmų paletę. „Žiemos ekranai“ – jau dvyliktą kartą Prancūzų instituto Lietuvoje organizuojama kino šventė. Šįmet ji įsuks į savo žiemišką sūkurį 11 mūsų šalies vietovių, po kurias keliaus 24 kino juostos

Lapkričio 9-osios vakarą atsidūriau kine. „Scanoramos“ festivalio tinklalapyje Irano režisieriaus Asgharo Farhadi (nuotr.) filmas „Komivojažierius“ buvo pristatytas kaip opius etinius klausimus keliantis darbas, kuriame „daug buitinei dramai nebūdingos hičkokiškos įtampos“.

Spalio 13 d. Vilniaus kino centre „Multikino“ prasidedantį dešimtąjį tarptautinį žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalį „Nepatogus kinas“ atidarys Berlyno kino festivalio pagrindinį apdovanojimą – „Auksinį lokį“ pelniusi drama „Liepsnojanti jūra“.

Ukrainos provincijoje savanoriai, perimantys vegetuojančios šalies teisėsaugos funkcijas, – jau ne siekiamybė, o realybė. Neseniai Vilniuje viešėjo vienas tokių kaimo šerifų Viktoras Krivoborodka, kurį Europoje išgarsino Romano Bondarčuko dokumentinis filmas „Ukrainos šerifai“.

Sandra Bagaria filme "Aminos profilis"   Kanadietė Sandra Bagaria su Amina Arraf susipažino internetu. Sandra, neseniai išsiskyrusi su ilgamete drauge, ir Amina, Damaske gyvenanti ir už demokratinį režimą Sirijoje pasisakanti mergina, netruko pradėti romano.   Indrė VĖLYVYTĖ   Nenuostabu, kad drąsi, už žmogaus teises Sirijoje kovojanti ir rašytoja svajojanti tapti Amina greitai sužavėjo Sandrą. Jos [...]

Prieš savaitę geriausiems lietuviškiems metų kino darbams įteiktos grakščios „Sidabrinės gervės“ statulėlės. Daugiausiai jų šįmet pretendavo gauti režisieriaus Algimanto Puipos filmas „Edeno sodas“ – jis buvo nominuotas aštuoniose kategorijose. Tačiau apdovanojimą pavyko pelnyti tik pagrindinį vaidmenį jame sukūrusiam aktoriui Juozui Budraičiui. Būtent jam atiteko geriausio pagrindinio vaidmens „Sidabrinė gervė“, pakeitusi anksčiau buvusias pagrindinio aktoriaus ir aktorės nominacijas.

Tendencingai augančia kino mylėtojų banga nuvilnijus kasmetiniam 21-ajam Vilniaus tarptautiniam festivaliui “Kino pavasaris” ir horizonte jau regint devintą kartą atskrendančias “Sidabrines gerves”, kviestina pokalbio lietuviško kino tema.