15-a „Kino pavasario“ filmų, į kuriuos nupirkta daugiausia bilietų

Prieš didesnius kino renginius pasipila įvairių ekspertų rekomendacijos, kurie filmai verčiausi žiūrovų dėmesio. Tačiau jos dažnai prieštaringos, kaip ir pačių žiūrovų skonis, taigi tik pasimokęs iš klaidų ilgainiui sugebi atsirinkti, kurio eksperto vertinimai labiausiai atitinka tavąjį.

„Stengiuosi pasakoti istorijas, kurias galiu pasakoti dabar, istorijas apie jaunus žmones, iš savo dabartinės perspektyvos“, − sako jauna kino režisierė Gabrielė Urbonaitė. Šių metų „Kino pavasaryje“ rodomas jos trumpo metro filmas „Namo“ nėra išimtis.

Viktorinų kūrėjai daug metų sėkmingai klupdydavo jų dalyvius klausimu, ar aktorius Leonardo DiCaprio turi „Oskarą“. Vėliau eruditai tiesiog įsiminė tai kaip kino pasaulio paradoksą: ne, daugybėje žymių filmų pagrindinius vaidmenis sukūręs aktorius tokios statulėlės savo kolekcijoje iki šiol neturėjo.

“Oskarų” ceremonija – tikriausia svarbiausias įvykis kino pasaulyje. Jei neturėjote galimybės stebėti jų ceremonijos, “Buzzfeed” pateikia įdomiausius 9 šio renginio momentus:

Vėl atėjo tas metų laikas, kai kinomanai suka galvas dėliodami ir perdėliodami norimų pamatyti filmų sąrašą. Tryliktoji „Scanorama“ prasidėjo.

Rūkuose paskendęs kalvotas kaimo vieškelis, kuriuo nutolsta dviračiu važiuojanti mergina. Baikščios stirnos grakščiai šuoliuoja tankiame miške, o stiprus lietus negailestingai prausia senų obelų sodą. Išgerianti pagyvenusių kaimiečių pora. Skurdas ir smurtas. Abejingumas artimui. Tokią Lietuvą mums rodo kino filosofu vadinamas režisierius Šarūnas Bartas.

Naujų metų proga Akademija ir vėl kviečia mokytis kino 9-12 klasių moksleivius. „Skalvijos“ kino akademijos koordinatorė Akvilė Gelažiūtė pasakoja, kad akademijoje pristatoma visiškai nauja programa – kino programų kuravimas.

Viena – lieknutė ryškių skruostikaulių mergina, neišspausianti menkiausio šypsnio, kita – nenustojanti gyvenimu džiaugtis garbanė. Pirmoji – uždara ir atšiauri, antroji – motiniškai šilta ir atvira visam pasauliui. Toks derinys, įtikinamai įkūnytas jaunų aktorių Julijos Steponaitytės ir Aistės Diržiūtės, kino juostai „Sangailės vasara“ pelnė tarptautinę sėkmę.

Pagaliau plačiajai publikai bus pristatytas vienas ryškiausių pastarųjų metų lietuviško kino darbų – režisierės Alantės Kavaitės „Sangailės vasara“. Daug pagyrimų nusipelno jaunosios aktorės Julija Steponaitytė ir Aistė Diržiūtė, sukūrusios stiprius vaidmenis. Juosta puikiai vertinama: Amerikos „Sundance“ ir Slovakijos „Art Film Fest“ festivaliuose A.Kavaitė apdovanota už geriausią režisūrą, „Sidabrinės gervės“ apdovanojimuose juosta pripažinta geriausiu šalies ilgametražiu vaidybiniu filmu, Berlyno kino festivalyje pateko į „Panoramos“ programą, o A.Diržiūtė – tarp perspektyviausių jaunų Europos kino aktorių „European Shooting Stars“ programoje.

Sakoma, kad visi žmonijos išradimai nėra nei geri, nei blogi, o viską lemia tik tikslai, kurių vedami žmonės juos panaudoja. Draugiškų tikslų turėdami veikė ir pirmieji XX amžiaus programišiai, tačiau situacija pasikeitė piratams suvokus, kad vartotojų kompiuteriuose saugoma informacija gali padėti jiems uždirbti. Tai lėmė įvairių virusų, šnipinėjimo programų, brukalų, masinių automatizuotų užklausų (DdoS) atakų paplitimą. Apie šiuos interneto piratų nusikaltimus ir galimas jų pasekmes mūsų visuomenei kalbėjo klasterio „Clear Digital World“ konferencijos „Kova su piratavimu. Pasaulinė praktika ir Lietuvos pamokos“ dalyviai.