Prokremlišką propagandą užvaldė nauja tema – pabėgėliai Europoje ir tai tik dar kartą įrodo, kad Kremliaus ir radikalių dešiniųjų interesai sutampa (ne veltui, teigiama, kad kai Hitleris atėjo į valdžią Vokietijoje, Stalinas plojo katučių). Žinoma, nepamiršta ir tradicinė tema – “fašizmas” Ukrainoje.

Propagandos mašina, šiek aprūdijusi po Naujamečio šampano, praėjusią savaitę sugrįžo į tradicinį režimą, rašo Igoris Jakovenko svetainėje “Ježednevnyj žurnal”. Pateikiame ištrauką iš šio straipsnio “Mediafrenija. Prasidėjo kolūkyje rytas…”:

Naujųjų metų seksualinio pobūdžio išpuoliai, surengti neeuropietiškos išvaizdos asmenų Kelne ir kitose Europos miestuose toliau kelia sumaištį. Aistras ir baimes dar labiau kursto internete sklandančios suklastotos šių įvykių iliustracijos, rašo “The Observers”.

Socialiniai tinklai – vadinama nauja žiniasklaidos rūšis. Galbūt, bet į juose pateikiamą informaciją reikia žvelgti dar atsargiau nei į tradicinę žiniasklaidą. BBC atrinko 2015 m. netikras nuotraukas ir video įrašus, kurie sulaukė didžiulio populiarumo soc. tinkluose ir dalis jų net papuolė į žiniasklaidą, taip pat ir Lietuvos. Ar jūs nepakliuvote ant šių kabliukų?

LRT pradėjus 90-ąjį radijo sezoną, pirmasis komercinis šalies radijas „M-1“ mini 25-ąją sukaktį. Radijo stotys vis labiau įsisąmonina, kad negana būti tik balsą perduodančia priemone. Pasitelkęs socialinius tinklus ir pasikabinęs internetinės transliacijos kameras šiandien radijas tampa vis labiau matomas ir prieinamas.

Lietuvos kultūros instituto pastangomis, bendradarbiaujant su skirtingomis Lietuvos ir užsienio organizacijomis bei kultūros atašė, artimiausią mėnesį Lietuvoje lankosi 15-a skirtingų kultūros sričių ekspertų ir žurnalistų iš Lenkijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Italijos bei Rumunijos.

Pasišovusi pirmąją naujo televizijų sezono savaitę pabūti uolia jų žiūrove, džiūgavau – kas gali būti geriau, nei darbo metu žiūrėti televizorių. Net ėmiau niūniuoti legendinę „Tele bim bam“ dainelę „Labai geras daiktas yra televizorius“. Bet niūniavosi neilgai.

Spauda. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui paskelbus apie kultūros ir meno leidiniams skiriamą finansavimą, bene kasmet pasigirsta kalbos apie kultūrinės spaudos skurdinimą ir niūrias jos perspektyvas. Ar iš tiesų šiems leidiniams išmušė paskutinioji?

„Ateis laikas, kai Lietuvos neliks. Kiek garsių tautų jau išnyko iš pasaulio žemėlapio. Gal tada koks istorikas susidomės, kaip atrodė mūsų šalis 2015-aisiais“, – svarsto kintantį šalies miestelių veidą kino juostoje 25 metus fiksuojanti videofilmų ciklo „Mūsų miesteliai“ autorė, nepriklausomos Lietuvos metraštininkė Nijolė Angelė Baužytė.

Siekiant teikti kokybiškas mokymo paslaugas viešosios erdvės dalyviams ir žiniasklaidos lauko profesijų atstovams atnaujintos Lietuvos žurnalistikos centro 2014–2015 m. m. siūlomos profesinių studijų programos.

Lietuvos radijas ir televizija pristatė naująjį sezoną. Žinant, kad nuo 2015 m. visuomeninio transliuotojo biudžetas gerokai išaugs, iš jo norėtųsi daugiau išskirtinumo, gal net kokybinio proveržio. Sulauksime, bet veikiausiai ne šiemet ir ne kitąmet.