Trečiadienį Maskvoje prasidedantis 10-asis tarptautinis A. Čechovo teatro festivalis pristato ir lietuvių režisierių spektaklius, tapusius vienais iš geriausių Rusijos teatro sezono pastatymais.

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) kviečia į paskutinę šio sezono baleto premjerą – choreografės Anželikos Cholinos sukurtą baletą “Barbora Radvilaitė”.

Gegužė sostinėje – festivalių vilionių metas: nors premjeromis nelyja, nuobodžiauti tikrai nėra kada. Šią savaitę Nacionaliniame dramos teatre net šešis spektaklius rodo gastrolių atvykstantis Kauno valstybinis dramos teatras.

Savaitgalį Nacionalinis operos ir baleto teatras minės Europos operos dieną ir savo užkulisius tradiciškai atvers smalsuoliams.

Pirmadienio vakarą Vilniuje prasidės 15-asis šiuolaikinio šokio festivalis “Naujasis Baltijos šokis”. Visą savaitę sostinės scenose savo naujausius spektaklius rodys žinomi Prancūzijos, Vokietijos, Danijos, Norvegijos, Islandijos ir Lietuvos šokio kūrėjai.

Tryliktą kartą rengiamo festivalio žiūrovai žino: čia neverta tikėtis nei lengvos pramogos, nei snobiškai prašmatnių spektaklių. Tačiau “Naujosios dramos akcija” kiekvieną pavasarį leidžia nors fragmentiškai apčiuopti, kokius tikrovės klodus į sceną perkelia mūsų kaimynai, ir susiorientuoti, ar patys blizgame Europos avangarde.

Naujiena: “Domino” teatras paskelbė, kad Adolfo Večerskio režisuota “Meilė pagal grafiką”, nebesulaukianti savojo grafiko Nacionalinio dramos teatro repertuare, persikrausto. Žinoma, į tą patį “Domino” teatrą. Žinoma, apgaulingu premjeros statusu. Tik pavadinimas, traukiantis žiūrovus kaip medus, šįkart išliko nepakeistas.

Šią savaitę sostinėje, Nacionaliniame dramos teatre, viešės Klaipėdos dramos teatro aktoriai. Antradienį jau nebe pirmą kartą vilniečiams bus rodoma garsioji Valentinos Leonavičiūtės, Nelės Savičenko ir Reginos Šaltenytės vaidinama komedija “Viskas apie moteris”, o trečiadienį – ką tik uostamiestyje pristatyta premjera “Aršenikas ir seni nėriniai”.

Eimuntas Nekrošius “Otelo” interpretaciją pradeda nuo Jago, tyloje “kerpančio” iš scenos uždangos baltą šviesos kvadratą. Vėliau paaiškės, kad simbolinėje spektaklio kalboje ši spalva – tyrumo, skaistumo, meilės ir… deja, visų šių vertybių netvarumo ženklas.

Jau įpratom, kad bohemiečių spektakliai dažniausiai prasideda ne scenoje. Štai ir “Onegino” viešoji istorija buvo pradėta šaudykloje – su nedviprasmiška aliuzija į garsiąją Onegino ir Lenskio dvikovą. Būtent tą, kurią įsivaizduoti perkeltą į brežnevinius laikus atrodė absurdiška.

Vilniaus mažajame teatre “Laimingi žmonės” šią savaitę rodo premjerą – Arvydo Lebeliūno režisuotą pjesę “Kitais metais, tuo pačiu laiku”.