Lietuvai vertėtų pasinaudoti pasaulyje populiarėjančiu religiniu turizmu, tačiau vargu ar itin svarbus tam būtų Lenkų rinkimų akcijos žadėtas pastatyti šv. Faustinos sanktuariumas.
Keliautojams, ištroškusiems kulinarinių nuotykių, nebūtina leistis į tolimus kraštus, ieškant, kur paragauti kregždžių lizdų, vabzdžių lervų pašteto, gyvatės kepsnio ar sriubos, pagardintos karvės akies obuoliu. Juk bet kuriame Europos didmiestyje gali apkeliauti visą pasaulį, vien lankydamasis įvairių tautų restoranuose.
Lietuvai vertėtų pasinaudoti pasaulyje populiarėjančiu religiniu turizmu, tačiau vargu ar itin svarbus tam būtų Lenkų rinkimų akcijos žadėtas pastatyti šv. Faustinos sanktuariumas.
Senosios Sibiro tautos tikėjo, kad Sajanų kalnuose yra vartai į anapusinį pasaulį, kad čia gyvena įvairios dvasios, o ir patys kalnai – suakmenėję milžinai. Ir iš tiesų, pamatęs kalno, pavadinto Miegančiu Sajanu, siluetą ar uolas, panašias į iškeltas suakmenėjusias rankas, bent akimirkai tuo patiki ir jau pats uolose bei jų šešėliuose pradedi ieškoti legendų ir mitų veikėjų.
Daugėjant tiesioginių skrydžių iš Lietuvos, šį vasaros sezoną savarankiškai nuskristi bus galima ne tik į didžiųjų Europos šalių sostines, bet ir į kurortus. Vis dėlto net su pigomis oro linijomis aplankyti kurortus kainuos nepigiai.
Interneto portalo Hotels.com kūrėjai, išnagrinėję 142 tūkst. viešbučių visame pasaulyje paslaugų kainas, nustatė, kad brangiausiai nakvynė atsieina Omano sostinėje Muskate. Čia vidutinė viešbučio kambario paros kaina siekia net 244 eurus (842 Lt).
Sausį prie Italijos krantų įvykusi kruizinio laivo “Costa Concordia” katastrofa gerokai išgąsdino turistus ir sudavė nemenką smūgį kruizų po Viduržemio jūrą bei Karibus organizatoriams. Kai kurie iš jų sausio–kovo mėnesiais sulaukė net 20–30 proc. mažiau užsakymų nei paprastai.
Ką norėjo įrodyti Lietuvos keliautojai, pasiryžę baidarėmis įveikti tūkstantį kilometrų nuo Vilniaus iki Talino ar užsibrėžę tikslą perplaukti Baltijos jūrą?
Nors dauguma žmonių ne ką težino apie tokią šalį kaip Tanzaniją, tačiau beveik visi ar iš mokyklos laikų, knygų ar televizijos yra girdėję apie tokias pasaulines garsenybes kaip Kilimandžarą, Serengetį, Ngorongorą, Zanzibarą, Tanganiką.
Lietuvos ambasada Minske kasdien išduoda daugiau kaip po 800 vizų į Lietuvą, iš jų 40 proc. – daugkartinių. Ko Baltarusijos piliečiai tikisi ir ką iš tiesų randa Lietuvoje?
Senovės žmonėms žemės gelmės atrodė pilnos bauginančių paslapčių. Yra išlikę gausybė sakmių ir legendų apie požemiuose gyvenančias mitines būtybes, ne viena tauta įsivaizdavo, kad ten keliauja ir mirusiųjų vėlės. Šių dienų tyrinėtojų tokiais pasakojimais nepagąsdinsi, juos gilyn į žemę veda smalsumas ir atradimo džiaugmas.
Lietuva džiūgauja 2011 m. išsiveržusi į ES lyderes pagal didėjantį turistų srautą, kuris 2011 m. išties buvo 19,8 proc. didesnis nei 2010 m. Džiaugiamasi ir tuo, kad mūsų šalis pateko tarp kelių valstybių, kuriose labiausiai didėjo viešbučių apgyvendinimas – šis rodiklis per metus pagerėjo 13,9 proc.
Laosas – dvigubai už Lietuvą didesnė Azijos šalis, kurioje žmonės pragyvena už du dolerius per dieną, o gatvėmis vaikšto avėdami paplūdimio ar namines šlepetes. Rašyti moka 53 proc., elektrą turi 70 proc. gyventojų. Laose valdo komunistų partija ir galioja komendanto valanda.