Kaip rodo pastarojo dvidešimtmečio vasaros žaidynių olimpinių stadionų pavyzdžiai, svarbu ne tik išoriniu būsimojo statinio spindesiu pasirūpinti, bet dar prieš jį projektuojant gerai apgalvoti, kas bus po to, kai milijonus kainavęs stadionas vos po kelių olimpinės karštinės savaičių visiškai ištuštės.

Olimpinės žaidynės trunka vos porą savaičių, bet joms ruošiamasi ilgiau nei dešimtmetį. Pirmiausia miestų varžytuvėms, o nurungus konkurentus – pačiai sporto šventei. Investicijos infrastruktūrai gerinti, sporto objektams statyti – milžiniškos. Kas nutinka vėliau, olimpiniam deglui užgesus?

„Visuomet, kai tik gaunu lenktynių grafiką, pažiūriu, ar „Velomaratonas“ gali atsirasti mano planuose“, – kalba praėjusį savaitgalį Lietuvos dviračių plento grupinių lenktynių čempionu tapęs Ramūnas Navardauskas. – Gaila, kad neturiu galimybės dažniau grįžti į Lietuvą. Dėl įtempto tvarkaraščio daugiausiai laiko praleidžiu oro uostuose.“

Scanpix nuotr. 44 – tiek dienų beliko iki didžiausio šių metų sporto renginio – Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių. 207 – tiek šalių sportininkų dalyvaus pirmąkart Brazilijoje vyksiančioje olimpiadoje. 2 – tiek sporto rungčių Rio de Žaneire sugrįš į olimpinę programą: po 112 metų pertraukos vėl bus varžomasi golfo aikštynuose, o regbiui į vasaros žaidynes [...]

Rusijos sportas – vėl dėmesio centre. Dar nenurimus aistroms dėl Prancūzijoje siautėjančių futbolo chuliganų driokstelėjo žinia, kad Rusijos lengvaatlečių Rio de Žaneiro žaidynėse nebus, o sporto kuluaruose prašnekta ir apie visą Rusijos olimpinės rinktinės pašalinimą. Būti išmestai – labai gėdinga. Gal verčiau boikotuoti?

Vieni į stadionus – su nacionalinėmis vėliavomis ir patriotinėmis dainomis, kiti – su peiliais ir dantų apsaugomis. Masinėmis riaušėmis Europos futbolo čempionato startą nustelbę futbolo chuliganai – ne ką mažesnė grėsmė nei sutartos rungtynės, tik pirmąją futbolą juodinančią dėmę teisėtvarkos pareigūnams paprasčiau suvaldyti nei antrąją. Kodėl ne visada pavyksta?

Prieš kiekvieną tokio rango turnyrą verda diskusijos apie tai, kurios rinktinės yra favoritai ir galimi lyderiai, kas gali nustebinti ir netikėtai iššauti, o kam net nėra galimybių peržengti grupės etapą. Šiemet, Europos čempionato komandų skaičiui išaugus iki 24, spėlioti kaip niekada sunku. Viena netikėta pergalė jau gali garantuoti kelialapį į aštuntfinalį, nes keturios iš šešių trečią vietą savo grupėje užėmusių komandų tęs dalyvavimą čempionate – tam įgyvendinti gali užtekti ir trijų taškų. Šiemet vienu etapu ilgesnėse atkrintamosiose varžybose netikėtumų netrūksta niekada, o rungtynių baigtį gali lemti ir baudinių loterija.

Nuo šiandien Prancūzija bandys suvaldyti tris stichijas – prie iš krantų išsiliejusios Senos ir streikuotojų prisidės futbolo aistruolių minia, kurią šiemet sudarys nebe 16, o 24 nacionalinių rinktinių sirgalių palydos. Tarp jų – ir tokio rango futbolo pirmenybių debiutantų islandų gerbėjai. Dešimtkart mažesnės už Lietuvą šalies rinktinė įrodė, kad dalyvavimas futbolo čempionatuose – ne vien didžiųjų valstybių privilegija. Kodėl jie pateko, o mes – tradiciškai ne?

18 – tiek kartų per visą 23-ejų metų Lietuvos krepšinio lygos (LKL) istoriją čempionais tapo Kauno „Žalgirio“ krepšininkai.

Ši vasara bus gausi šalies aviatorių renginių, tarp kurių net keturi reikšmingi tarptautiniai aviacijos sporto čempionatai.

Medalių liūtis ir pagerintos reitingų pozicijos.