Lietuvos vyrai, nepriklausomai nuo jų amžiaus, paskutinius litus daugeliu atvejų paliko banko sąskaitoje, o moterys skubėjo išleisti prekybos centruose. Vienodai su litais elgėsi tik vienos amžiaus grupės vyrai ir moterys: 50-54 m. šalies gyventojai, nepriklausomai nuo jų lyties, artėjant sausio 15-ajai paskutinius litus išleido sumokėdami mokesčius.

Karališkasis Birštono kurortas sparčiai lipa ant kulnų Druskininkams. Per ketverius metus į Birštono infrastruktūros plėtrą, viešųjų pastatų atnaujinimą, birštoniečių buities ir kultūrinio gyvenimo sąlygų gerinimą investuota ne mažiau kaip 200 mln. Lt.

Praėjusiais metais Kaune įvyko bent keturi dideli pokyčiai, ir bent tris iš jų turėjo pastebėti kone kiekvienas kaunietis. Juokeliai apie duobėtas gatves traukiasi į istoriją, galų gale juntamai atpigo būsto šildymas, įsikūrė dar viena didelė užsienio kapitalo įmonė, sukūrusi 200 naujų darbo vietų, o dvi stiprios Kauno aukštosios mokyklos, atidariusios mokslinių tyrimų centrus, miestą praturtino perspektyviomis mokslo ir verslo jungtimis bei išskirtinės architektūros pastatais.

Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas, kalbėdamas apie savivaldybę, pasidžiaugė: yra sričių, kuriose savivaldybė, kaip sakoma, bėga pirma traukinio. Prieš porą metų viena tokių buvo daugiafunkcių centrų kūrimas, sukėlęs daugelio kitų šalies savivaldybių susidomėjimą.

Unikaliu gamtovaizdžiu garsėjantis Kauno rajonas toliau kuria turizmui palankią aplinką. Kačerginės, Kulautuvos, Zapyškio ir Raudondvario seniūnijas vandens, pėsčiųjų, dviračių takais ketinama sujungti į Mažąjį pakaunės turizmo žiedą. Ši zona patrauklumu nenusileis geriausiems Lietuvos kurortams. Taip tvirtina turizmo ekspertai, tuo įsitikinę Kauno rajono vadovai.

  Vyšnių festivaliu garsėjančioje Žagarėje, kuri šiemet paskelbta Lietuvos kultūros sostine, prasideda visus metus truksianti kultūrinių renginių programa. Ja ketinama įrodyti, kad ne visi maži miesteliai Lietuvoje nyksta ir merdi. Visi svarbiausi kultūrinai renginiai Joniškio rajone šiemet bus organizuojami viename seniausių Lietuvos miestų – Žagarėje. Tarp jų – Europos kaimiškųjų bendruomenių chartijos didysis susitikimas, kuriame [...]

Pagal asmenų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, procentą esame tarp ES pirmūnų, tačiau pagal dirbančiųjų gebėjimus – prie autsaiderių. Kodėl atsiliekame nuo tų, už kuriuos esame labiau išsilavinę?

Sausio pirmoji šiemet pažėrė išskirtinai daug naujovių verslininkams, samdiniams ir bedarbiams, vairuotojams ir pėstiesiems, net ligoniams, jų slaugytojams, skolininkams ar turintiems ką paskolinti.

Į 2015-uosius žengiame apsisprendę mažinti verslą kontroliuojančių institucijų, bet politinės valios spręsti esmines viešojo sektoriaus problemas nėra.

Per pastarąjį dvidešimtmetį emigracija iš Lietuvos „iškirpo“ kone penktadalį darbingo amžiaus gyventojų. Šiandien lietuviai sparčiau sensta ir miršta, nei gimsta. Ką žada šaliai tokios niūrios demografinės tendencijos? Ar sugebėsime išlipti iš menkos gimstamumo duobės?

Valstybės ateities vizijoms reikia bent trijų komponentų: kad būtų realios, sulauktų visuomenės pritarimo ir būtų įgyvendinamos.