Akcinių prekių pasiūla Lietuvoje pasiekė neregėtą mastą – apie 40 proc. viso greito vartojimo prekių pardavimo šalyje jau sudaro būtent akcinės prekės. Besaikis nuolaidų taikymas skatina lietuvius kaupti namuose negendančių akcinių prekių atsargas, tad naudos prekybininkai iš to gauna vis mažiau.

Lietuvoje į internetą jau perkelta pusantro šimto viešųjų paslaugų, tačiau dauguma jų gyventojai nesinaudoja. Dažnai šie šimtus milijonų litų kainavę sprendimai painūs, neužbaigti arba visuomenei nežinomi.

Nuo 1990 metų Lietuvoje nusižudė 31 tūkst. žmonių. Kodėl Lietuva tapo pasauline savižudybių lydere?

Vagys šiemet visuomenei jau padarė 41 mln. Lt piniginę žalą, tačiau kadangi didžioji dalis lietuvių draustis dar neįpratę, savo prarastą turtą atgauna tik nedaugelis.

Su šaknimis išrauti, išmindyti augalai, išlaužyti suoliukai ir žaidimų aikštelės, apipaišytos sienos… Jei naktimis nebūtų rakinamas, tokį vaizdą greitai išvystume neseniai atidarytame sostinės Sereikiškių parke, po rekonstrukcijos vadinamame Bernardinų sodu.

Gana vangaus Europos šalių ekonomikos atsigavimo fone Lietuva 2014 metais turėtų pasiekti 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą ir pagal šį rodiklį būti tarp Europos lyderių, o šalies ekonomika turėtų grįžti į tą patį realaus BVP lygį, kuris buvo prieš pasaulio finansų rinkas sukrėtusią krizę, prognozuoja gyvybės draudimo ir pensijų fondų bendrovės „Aviva Lietuva“ ekspertai.

Kada tapsime bent Europos vidutiniokais, kas trukdo mūsų sėkmei ir ar verta dabar atsisakyti pasirinkto ne paties sparčiausio žengimo iš postsocializmo kelio?
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesoriaus, dažniausiai tarptautiniuose filosofijos leidiniuose cituojamo Lietuvos filosofo ir sociologo, lyginamosios istorinės sociologijos veikalų autoriaus dr. Zenono Norkaus įžvalgos, skaičiavimai, prognozės.

Savo darbo nemėgsta beveik trečdalis Lietuvos dirbančiųjų – tai dar vienas rodiklis, pagal kurį pirmaujame Europoje.

Savaitraštis “Veidas” jau devintą kartą skelbia turtingiausių Lietuvos žmonių sąrašą. Šiemet trisdešimtuke randame daug naujų pavardžių.

Visi puikiai prisimename, su kokiu polėkiu ši Vyriausybė ir ypač aplinkos ministras Valentinas Mazuronis žiemą ir pavasarį kalbėjo apie artėjantį neregėtą proveržį Lietuvos daugiabučių atnaujinimo srityje, tačiau dauguma žmonių tų žadėtų permainų nemato.

Kone du dešimtmečius puoselėjami planai, kaip padaryti, kad Klaipėda taptų vakarietišku uostamiesčiu, o pajūrio kurortai poilsiautojams būtų patrauklūs visus metus, vis dar neatrodo realūs.