Sunkiai suprantami Vilniaus mero sprendimai piktina miestiečius, bet be reformų padėtis tik blogėtų.
Rusai ir baltarusiai sudaro apie 36 proc. Lietuvos užsienio svečių. Kiekvienas turistas – tai papildomi pinigai. Deja, dėl užsieniečiams nepatrauklios mūsų vizų politikos nemenkos dalies turistų netenkame.
Sunkiai suprantami Vilniaus mero sprendimai piktina miestiečius, bet be reformų padėtis tik blogėtų.
Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos restoranų klientai gerokai pasikeitė: dabar žmonės nori ne tik kokybiškesnio ir sveikesnio maisto, bet ir malonios aplinkos, išskirtinio virėjų dėmesio bei daugiau atrakcijų.
Lietuvoje ilgainiui turėtų veikti net trys buitinių atliekų deginimo gamyklos. Tačiau ar toks požiūris netrumparegiškas, juk ES ir Lietuvos planuose pabrėžiamas antrinis panaudojimas ir atliekų perdirbimas?
Kuo kai kuriems lietuviams nepatinka ES ir kaip gyventume, jei europinė sąjunga suirtų ar taptų amorfinė.
Valstybės dienos išvakarėse „Veidas“ jau devintą kartą skelbia Metų valstybės tarnautoją – juo išrinktas Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Praskolinta Lietuvos sostinė, kaip ir dauguma kitų savivaldybių, nebepajėgi įgyvendinti išradingų sumanymų. Bet išeitis yra.
Nors svajonės apie vandens pramogų parkus pajūryje ir liks svajonėmis, trumpo sezono įkarščio metu turizmo specialistai prognozuoja jau įprastą vietų trūkumą kurortuose.
Lietuvoje, kur požiūris, kad nelaimėje turi padėti valstybė vis dar gajus, įprotis draustis niekaip nesusiformuoja – šalyje neapdrausta 79 proc. butų, 47 proc. namų ir 87 proc. namų turto.
Lietuvos ekonomika tiesiogiai priklausoma nuo eksporto, tačiau nereikia baimintis, kad jį neigiamai paveiks kitų rinkų krizės. Vienintelė grėsmė – kad neturėsime ko toms kitoms rinkoms pasiūlyti.
Kaune, šalia Nemuno šlaito ir Panemunės šilo, iškilo du nauji aukštos kokybės gyvenamieji daugiabučiai. Uždarame gyvenamųjų namų kvartale juos statyti baigė viena didžiausių ir moderniausių būsto statybos įmonių UAB „YIT Kausta būstas“, priklausanti Suomijos korporacijai „YIT“. Šie namai pažymi įmonės vystomo „Šilo namų“ rajono antrojo etapo statybų pabaigą.
Nuo 2018 m. visuomeniniai pastatai, o nuo 2020 m. ir gyvenamieji namai turės būti statomi pagal pasyviojo namo principus ir tapti beveik nulinių energijos sąnaudų pastatais. Nors tai nurodanti ES direktyva netrukus įsigalios, tikrų pasyviųjų namų Lietuvoje kol kas vos keletas.