2011-ieji prasidėjo labai optimistiškai, o baigėsi, deja, naujo ekonomikos nuosmukio nuojauta.
Šiek tiek aprimus aistroms ir pritilus populistiniams pasisakymams galime ramiai pamąstyti, kas vis dėlto slypi už naujojo Nekilnojamo turto mokesčio įstatymo raidžių vingrybių bei pasiaiškinti daugumai aktualius klausimus: už ką mokėsime, kiek mokėsime ir kokiais atvejais apskritai nemokėsime.
2011-ieji prasidėjo labai optimistiškai, o baigėsi, deja, naujo ekonomikos nuosmukio nuojauta.
„Veidas“ jau šeštą kartą skelbia įtakingiausių Lietuvoje žmonių šešiasdešimtuką. Jį rinko Seimo nariai ir ministrai.
Finansų ministrė Ingrida Šimonytė Seimui pristatė naują biudžeto projektą, pagal kurį beveik visos valstybės išlaidos turėtų mažėti 4 proc., o pensijos atkuriamos tik iš dalies.
20-ojo gimtadienio „Snoras“ nebesulaukė – bankui, iš kurio turto pradingo 3,4 mlrd. Lt, nuspręsta skelbti bankrotą. Ši banko griūtis šalies gyventojams gali pridaryti iki pusantro milijardo litų nuostolių.
Nacionalizuoto banko „Snoras“ klientus vienijanti „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacija nerimaudama stebi atsakingų institucijų veiksmus priimant sprendimus dėl „Snoro“ restruktūrizavimo ir konstatuoja, kad procesas tampa neskaidrus, o siūlomas banko pertvarkymo scenarijus – neracionalus ir neteisėtas.
Nacionalizuoto banko „Snoras“ klientus vienijančios „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos atstovai šiandien susitiko su banko laikinuoju administratoriumi Simonu Freakley, aptarė padėtį ir pateikė jam banko veiklos atkūrimo planą. Asociacija taip pat išreiškė norą banke turėti jos deleguotą stebėtoją.
Drąsiaus Kedžio dramą sukūrė pati Lietuvos teisėsauga ir dabar už tai skaudžiai moka.
Drąsiaus Kedžio dramą sukūrė pati Lietuvos teisėsauga ir dabar už tai skaudžiai moka.
Namuose pasikabinti savo genealoginį medį tapo madinga. Protėvių ieškojimo virusu užsikrėtė ne tik turintieji bajoriško kraujo, bet ir tie, kuriems tiesiog smalsu sužinoti, kiek siekia jų šaknys.
Maksimaliai supaprastinusi Šengeno vizų išdavimo tvarką, Suomija vien Rusijoje iš to kasmet uždirba per 120 mln. Lt, tad dažnas į Lietuvos kurortus poilsiauti ar gydytis atvykęs rusas pase turi ne mūsų, bet Suomijos ar Estijos konsulinių įstaigų išduotą vizą.
Lietuvos kosmetikos bei parfumerijos parduotuvės nuolat plečia ekologiškų kosmetikos priemonių pasiūlą. Šis sektorius, demonstruojantis vis didesnį augimo potencialą Europoje, tampa vis svarbesnis ir mūsų šalyje.