Simboliška, kad tą dieną, kai sostinėje buvo pradėtas griauti „Žalgirio“ stadionas, į bene 15 tūkst. žiūrovų kadaise galėdavusio priimti stadiono kemsynus užklydo stirna. Matyt, paskutinį kartą atsisveikinti su gūdų mišką primenančia stadiono legenda.

Tik ką atšventėme Liepos 6-ąją – Valstybės, arba Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo, dieną, nors reikia pripažinti, kad tradicijos, kaip švęsti šią dieną, iki šiol neturime ir daugelis lietuvių tiesiog džiaugiasi papildomu laisvadieniu vidurvasarį.

Gegužės 27 d. priešakiniai Botnijos daliniai įžengė į Estijos ir Latvijos teritorijas. Puolimas vykdytas trimis kryptimis: pirmoji priešininko pajėgų grupė pajudėjo palei Suomijos įlanką Talino link, antrosios išeities taškas – šiek tiek piečiau, o tikslas – Ryga, trečioji puolimą pradėjo dar piečiau, jos tikslas – irgi Ryga

Gaisrininkai gauna piliečio pagalbos prašymą ir sparčiai išsprendžia jo problemą, tad ir pasitikėjimas jais pats didžiausias. Toks principas turėtų veikti visose mokesčių mokėtojų išlaikomose institucijose: sparčiai ir efektyviai spręsti piliečių problemas, o ne rašinėti kokius popierius.

Dvyliktą kartą „Veido“ surengtų geriausio valstybės tarnautojo rinkimų nugalėtoju tapo ketvirtį amžiaus valstybės tarnyboje dirbantis Alminas Mačiulis, aplenkęs vos prieš pusantrų metų į ją atėjusią Dianą Vilytę.

Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui teko dvigubai maloni misija: birželio 30 d. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose jis įteikė apdovanojimą dvyliktąjį kartą savaitraščio „Veidas“ surengtų geriausio valstybės tarnautojo rinkimų nugalėtojui, o juo tapo tiesioginis jo pavaldinys – Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis.

Maždaug nuo 2014-ųjų vidurio stebima itin suintensyvėjusi Vietnamo piliečių migracija per Lietuvos teritoriją. Nuo krizės Rusijoje bėgančius ir geresnio gyvenimo Vakaruose ieškančius žmones, kurie dažnai būna be dokumentų, jų tėvynė palieka likimo valiai, o Lietuvoje kai kada jie atsiduria tiesiog gatvėje.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija šią savaitę mini savo 25-erių metų sukaktį. Ją vienintelis Lietuvos jūrų uostas pasitinka puikiais veiklos rezultatais: po keleto metų pertraukos Klaipėda vėl tapo Baltijos šalių uostų krovos lydere, o statybininkai vos spėja suktis įgyvendindami Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakytus uosto infrastruktūros plėtros projektus.

Ir sostinė turi savo jūrą. Įvairiaspalvę, metalinę ir tekančią tam tikromis valandomis. Šios valandos piko, o jūra – automobilinė. Kiekvieną darbo dieną nuo ankstaus ryto ji ima srūti iš įvairių sostinės pašalių centrinės dalies link, o vakarop lyg per atoslūgį atsitraukia, nusėda miegamųjų rajonų kiemuose, užkardais dar neužtvertose parduotuvių aikštelėse. Ramuma įsivyrauja iki naujo ryto.

Į 15,5 tūkst. sporto sirgalių galinčią priimti Kauno „Žalgirio“ areną prisirenka artipilnė salė net tada, kai mylimos komandos vieta Eurolygos „Top 16“ etapo visiškame dugne ir taip aiški, o vilčių iš jo pakilti nebėra. Sostinės „Lietuvos rytui“ LKL ir tarptautinėms varžyboms žaisti dažnai pakanka nuosavos arenos, kurioje 2,5 tūkst. žiūrovų vietų. Gal meilė krepšiniui – viena iš kelių kauniečiams būdingų ligų?

Kaunas – išskirtinis Lietuvos miestas, išsaugojęs lietuvybės šaknis ir toliau puoselėjantis jos daigus. Vaikščiodamas po pagrindinę Kauno arteriją – Laisvės alėją ir jos prieigas, pasijunti ypatingai, pakylėtas ir sušildytas lietuviškos dvasios, istorinės praeities ir dabarties harmonijos.