Po praėjusią savaitę Briuselyje įvykusių sprogimų kilo diskusijų lavina, tarp kurių viena iš esminių temų buvo saugumo užtikrinimas. Kokių saugumo priemonių turėtų imtis Europos valstybės?

Telefono ekrane iššoko žinutė: „Jūsų draugas pasižymėjo esantis saugus Briuselio sprogdinimų metu.“ Mane apėmė bejėgiškumas. Kodėl ir vėl? Ir dar taip arti, Europos Sąjungos sostinėje.

„Obuolys, obuolio, obuoliui“, – su slavišku akcentu linksniuoja moteris Vilniaus „Soros International House“ kalbų mokykloje. Neiškentęs patariu jai raiškiau skirti naudininko ir įnagininko galūnes. Tai proga susipažinti. Ji – gerai uždirbančio kompiuterijos specialisto žmona. Mokosi lietuvių kalbos – vadinasi, nesirengia greitai išvažiuoti. Vyrą „nupirko“ didelė Lietuvos bendrovė. Abu Rusijos piliečiai.

Klausantis diskusijų Europos Parlamento sesijoje Strasbūre apetitas mažėja: pasirodo, dėl besaikio veterinarinių antibiotikų naudojimo valgydamas mėsą ar gerdamas pieną gauni dozę antibiotikų. O Pasaulio sveikatos organizacija įspėja, kad netrukus daugiau žmonių gali mirti nuo neveiksmingų antibiotikų nei nuo vėžio. Pasijunti sveikesnis ir dėl to, kad iš vakaro susilaikei nuo bokalo vokiško alaus, mat jis – su piktžolių, bet galbūt ir žmonių žudiku glifosatu.

Žvyrkelių asfaltavimas – vienas prioritetinių susisiekimo gerinimo klausimų. Susisiekimo ministerijos iniciatyva suradus papildomų finansavimo šaltinių, 2016–2017 m. numatoma įgyvendinti du naujus žvyrkelių asfaltavimo projektus.

Paskaičiuokime partijų pinigus. Skaičiai – įspūdingi.

Statistikos departamentas šią savaitę driokstelėjo liūdną žinią: pernai iš Lietuvos emigravo 44,5 tūkst. žmonių, tai 7,9 tūkst. (21,6 proc.) žmonių daugiau negu prieš metus. Kitaip tariant, praėjusiais metais Lietuvą paliko Marijampolės dydžio miestas.

Turbūt nėra žmogaus, kuris nebūtų girdėjęs apie naująjį socialinį modelį, o ypač, apie Darbo kodekso projektą.

„Lufthansos“ autobusas Vokietijos ir Prancūzijos sieną pervažiuoja neprižadindamas snaudžiančių ankstyvo reiso keleivių, nors pagal Europos Vadovų Tarybos vadovo Donaldo Tusko pranašystę jau turėjo kapsėti paskutinės Šengeno zonos egzistavimo valandos.

Kovo 17-18 d. Europos viršūnių susitikimas, kuriame tikimasi esminio susitarimo dėl pabėgėlių ir migrantų padėties Europoje, iškelia daugybę klausimų: pasitikėjimo Turkija, naujo požiūrio į prieglobsčio teisę, ir galbūt net grįžimo į 2015 m. pradžios situaciją.

Trys klausimai Seimo Kriminalinės žvalgybos kontrolės komisijos pirmininkui Dariui Petrošiui