Mažėjanti įtaka. Bavarijoje ką tik pasibaigęs Didžiojo septyneto susitikimas labiau priminė ne galiūnų nuomonių ringą, o vaikišką pasaką apie septynis nykštukus.

3 klausimai Krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui

Prezidentės Dalios Grybauskaitės metinis pranešimas domina gerus du trečdalius apklaustųjų – taigi įtikinamą daugumą. Gerai vertinančiųjų grupė (17,6 proc.) mažne dvigubai didesnė nei tų, kurie vertina blogai (8,6 proc.). Tarp jų įsispraudusi atsargi (ar abejinga?) masė (39,4 proc.), laikanti Prezidentę „trejetukininke“ (taip vis dar vadinami tie, kurie dirba patenkinamai).

3 klausimai Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologei profesorei Jūratei Novagrockienei

Geopolitika. Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro veda šalį Hugo Chavezo nurodyta kryptimi – tiesiai į socialistinio rytojaus bedugnę.

Vyriausybė. Ryški, energinga ir reikli – tokiais epitetais švietimo ir mokslo ministrę Audronę Pitrėnienę, Darbo partijos atstovę, apibūdina kolegos ir oponentai. Jos karjera švietimo srityje atrodo labiau nei tinkama ministro kėdei užimti, bet kartu su sveikinimais A.Pitrėnienė sulaukė kritikos dėl kompetencijos, užsienio kalbos ir net išvaizdos. Kadencija per trumpa, kad būtų galima tikėtis permainų švietimo srityje, nebent būdas žemaičių padės politikei iš Skuodo nuversti kalnus.

„Švietimo ir mokslo ministrės paskyrimas – daugiau nei akivaizdus patvirtinimas, kad ši Vyriausybė yra tarsi dublerių rinktinė: maža, kad nuo kadencijos pradžios pasikeitė šeši iš keturiolikos ministrų, dalies jų skyrimas dažnai vyko iš antro ar trečio karto, nes Prezidentė pirmuoju bandymu Darbo partijos kandidatus stengėsi atmesti“, – pastebi Kauno technologijos universiteto Viešosios politikos ir administravimo instituto direktorius prof. dr. Algis Krupavičius.

Lenkijos prezidento rinkimų rezultatai Lietuvai gali prognozuoti šiltesnį dialogą su Varšuva. Rusijoje laukiama posūkio į priešingą pusę – konservatyviosios opozicijos kandidato pergalė Maskvai reiškia, kad Lenkijos pozicija jos atžvilgiu gali tapti dar griežtesnė.

Perfrazuojant žymųjį romėnų posakį, Latvijoje galima sakyti „Visi ceļi ved uz Rīgu“ – visi keliai veda į Rygą. Sostinėje ir jos apylinkėse šiandien įsikūrę daugiau nei trečdalis Latvijos gyventojų, ji yra finansinis, politinis, kultūrinis ir ekonominis centras, neturintis artimų konkurentų. Latvijoje nerasite nė vieno traukinio, kurio galinė stotelė nebūtų Ryga, taip pat nė vieno stambaus verslo, neturinčio čia savo atstovybės. Sovietinės industrializacijos bumo metais rygiečiais save vadino jau beveik milijonas žmonių, čia jau buvo suplanuotas ir bepradedamas statyti metro. O ir šiandien Ryga labiau sulieja, nei išskiria – it lydymo katilas sujungia skirtingas tautybes, kultūras, regionus, valstybes…

Trys klausimai Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Artūrui Paulauskui

Kodėl apskritai užduotas klausimas apie Palestinos valstybės pripažinimą? Todėl, kad prieš gerą savaitę Vatikanas dar kartą pripažino tą valstybę ir per žiniasklaidą nusirito komentarų bangelės. „Dar kartą“ reiškia, kad Vatikanas pripažino Palestinos valstybingumą 2012 m., kada ši tapo Jungtinių Tautų Organizacijos stebėtoja, neturinčia narės statuso. O dabartinis Šv. Sosto diplomatinis žingsnis susijęs su tuo, kad Vatikanas pasirašė pirmąją sutartį su Palestinos valstybe.