Trys klausimai Lietuvos kariuomenės vadui generolui majorui Jonui Vytautui Žukui

Kalbant apie karą ir taiką, dauguma žmonių komentuoja žiniasklaidos antraštes. Jeigu paklausus apie karo Ukrainoje perspektyvas būtų daug tokių, kurie atsakė „nežinau“, sakytume, kad Rusijos ir Ukrainos konflikto tema patyrė infliaciją. Mūsų atveju nežinančiųjų dalis sudaro 8,8 proc. – vadinasi, daugiau nei 90 proc. apklaustųjų Ukrainos reikalai turi vertę. Ir 55,4 proc. tų, kurie turi nuomonę, laukia karo. Arti 20 proc. tikisi atviros Rusijos agresijos.

Seimui liko vienintelis balsavimas, kuriuo nuo šių metų lapkričio siūloma uždrausti alkoholį vartoti žmonėms iki 20 metų. Antradienį Seimas po svarstymo pritarė atitinkamoms Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms, už kurias pasisakė 42 Seimo nariai, prieštaravo 12, o susilaikė 18 parlamentarų.

Geopolitika. Artėjant derybų tarp Vakarų šalių ir Irano kulminacijai, į dviejų žaidimą įsitraukė trečioji – Rusija.

Pavadinime sudėliotas gražus palinkėjimas atspindi anaiptol ne visuomet simpatišką tikrovę. Nieko nuostabaus, kad žmonės nori švęsti, ir nelabai jiems rūpi, kokia proga galima neiti į darbą: ar per Velykas, ar per Tarptautinę darbo dieną – Gegužės 1-ąją. Gal šiek tiek stebina, kad daugiau nei trečdalis apklaustųjų (35,8 proc.) nenorėtų šios šventės matyti nedarbo dienų sąraše – matyt, ši diena tvirtai asocijuojasi su sovietine praeitimi. Ar toks jautrumas praeičiai nereiškia, kad ji mus laiko tvirtai įsikibusi? Juk dauguma žmonių tik tą ir daro, kad dirba – kodėl tad šio akivaizdaus dalyko nepaminėjus nedarbu?

Apie tai, kokių iššūkių ES gali tikėtis iš Vidurinių Rytų regiono, kalbamės su VDU Regionistikos katedros vedėju prof. Egdūnu Račiumi.

Transformacija. Europos Sąjunga ateinantį dešimtmetį turės rasti naują kelią, išvesiantį iš finansinės ir institucinės krizės.

Šių pasvarstymų pavadinimas suteikia galimybių pažaisti prasmėmis. Jei „Akropolį“ pažymėsime kabutėmis, skaitytojas pagalvos, kad galbūt kalbama apie Lietuvos vartotojų pasirinkimus.

Dauguma piliečių – 86,6 proc. mano, kad geriausias premjero amžius – nuo 41 iki 60 metų. Jaunystė kelia daugiau pasitikėjimo: 56,6 proc. palaiko Vyriausybės vadovą, kuris įkopęs į šeštą dešimtmetį.

Lietuva praėjusią savaitę buvo oficialiai pakviesta pradėti derybas dėl narystės pasaulio ekonomikų elitiniu klubu vadinamoje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO). Nors mūsų šalies stojimas į EBPO, pasak užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus, užtruks dvejus – trejus metus, naudą Lietuva gali pajusti jau derybų dėl narystės metu. Analitikų vertinimu, priklausyti EBPO yra ne tik prestižas, bet ir didžiulis pripažinimas valstybei, jos vystymosi raidai. Be to, narystė EBPO neabejotinai pritrauks į Lietuvą daugiau užsienio investicijų, taip pat gali pakilti Lietuvos skolinimosi reitingai.

Gynyba. Švedijos, Norvegijos, Suomijos, Danijos ir Islandijos gynybos ministrai pasirašė deklaraciją, teigiančią, kad Šiaurės Europa privalo ruoštis galimoms krizėms ir incidentams dėl Rusijos.