Ar valstybės tarnyba – prestižinė darbovietė? Vienareikšmiškai sunku pasakyti, tačiau jei galėtų rinktis, kokioje įstaigoje ar institucijoje dirbti, dauguma respondentų rinktųsi Europos Parlamentą. Gandai apie ten ant medžių augančius pinigus ar plaukiančias pieno upes, arba, tiksliau, gerus atlyginimus ir įvairias privilegijas, matyt, Lietuvoje labai gajūs.

Antradienį (liepos 1 d.) tradicinis „Metų valstybės tarnautojo“ apdovanojimo renginys sukvietė geriausius Lietuvos valstybės tarnautojus į Valdovų rūmus.

Aprimusias aistras dėl žemės pardavimo užsieniečiams sekmadienį (birželio 29 d.) vėl primins Lietuvoje įvyksiantis privalomasis referendumas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo. Šalies piliečiai turės balsuoti, pritaria ar ne, kad žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai nuosavybės teise priklausytų tik Lietuvos Respublikos piliečiams.

Liepos 1 d. darbą pradeda naujai išrinktas Europos Parlamentas (EP), tačiau, praėjus mėnesiui nuo rinkimų, galutinė rikiuotė vis dar nėra aiški. Nepaisant didžiausio vietų skaičiaus praradimo, didžiausią frakciją išlaikė centro dešinės Europos liaudies partija, o euroskeptinės ar radikalios kairiosios bei dešiniosios jėgos neišpildė prieš rinkimus su baime skelbtų prognozių, nors ir padidino vietų skaičių EP.

Lietuvai susidūrus su tiesioginės Rusijos karinės agresijos pavojumi, valstybei iškilo užduotis kuo skubiau atkurti kariuomenės pajėgumus, tačiau kyla rimtų abejonių, ar valdantieji socialdemokratai pajėgūs vykdyti šį uždavinį, nes būtent jie 2001–2008 m. padarė viską, kad Lietuvos kariuomenė būtų tokia, kokia yra dabar.

Birželio 9–20 d. vienu metu trijose Baltijos valstybėse organizuojamos pratybos „Kardo kirtis“ (angl. “Saber Strike”), kuriose dalyvaus rekordiškai daug karių ir sunkiosios technikos iš įvairių NATO valstybių.

Kodėl veržiamasi rinkti asmenybes, tačiau kai tokia alternatyva yra, vis tiek balsuojama už partinius asmenis.

Pilietinė pareiga ir kartu vienas esminių demokratijos bruožų – rinkimai – Lietuvos piliečiams tampa vis mažiau patrauklūs. Štai šiemet pirmajame prezidento rinkimų ture balsavo šiek tiek daugiau nei 52 proc. rinkėjų, o antrajame, vykusiame kartu su Europos Parlamento rinkimais, – mažiau nei pusė, 47,4 proc. rinkėjų.

Europa sukrėsta: Europarlamento rinkimuose pergalę švenčia radikalios, marginalios ir populistinės partijos. Tačiau JAV gali pasigirti dar keistesnėmis partijomis. Tiesa, jos valdžios taip ir neįgavo.

Rusijos agresijai Ukrainoje išsklaidžius amžinos taikos Europoje iliuzijas, Vokietijos poligonų žemę vėl drebina Amerikos tankai ir sunkiai šarvuotos pėstininkų kovos mašinos – amerikiečiai kartu su kitais sąjungininkais iš NATO bei šalimis partnerėmis vėl, kaip šaltojo karo laikais, intensyviai mokosi atremti priešo mechanizuotų dalinių puolimą.

Dar neįgyvendinus politikų deklaruojamo siekio suvienyti dvi Lietuvas, vis akivaizdžiau, kad jos jau nebe dvi, o trys. Ką tai reiškia valstybės tolesnei raidai?