Net prioritetu įvardytose srityse valdantieji tik po metų ar dvejų ketina patvirtinti kai kurių permainų koncepcijas, kurioms įgyvendinti nežinia iš kur ims lėšų.
Įžangai – citata: „Rugsėjo pradžioje paskelbsime savo šešėlinės vyriausybės programą. Likus trims mėnesiams iki Vyriausybės darbo būsime pajėgūs šnekėtis su interesų grupėmis, kokios problemos, kokie siūlomi jų sprendimo būdai, kokie žmonės galėtų imtis jas spręsti. Jei laimėtume rinkimus, mums bus labai lengva, nes būsime pasirengę iš karto dirbti – ne mėnesį kurti programas, o ateiti ir aiškiai pasakyti, kas numatyta daryti.“

Kovo 10-ąją, penktadienį, baigėsi Seimo vicepirmininko Mindaugo Basčio tarnyba šiame poste. Jo paties prašymu politikas atleistas iš pareigų. Seimas tam pritarė daug nedvejodamas: už balsavo 85 deputatai, 10 susilaikė ir tik vienas buvo prieš.

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro direktorius Gintautas Kėvišas nebegali toliau dirbti, todėl bus ieškoma teisinių priemonių jį atleisti. „Aš vienareikšmiškai palaikau kultūros ministrės poziciją ir sprendimą – žmogus, kuris praradęs tiesioginio vadovo pasitikėjimą, nebegali toliau dirbti“, – taip premjeras Saulius Skvernelis reagavo į teatro vadovo pareiškimą, kad trauktis iš pareigų jis neketina.

Lietuva kitoms valstybėms davė ne vieną iškilų politinį lyderį, tad netiesiogiai prisidėjo ir prie jų pažangos. Tiesa, kai kurie jų nuo lietuviškų šaknų nutolę jau per kelias kartas, nemažai tarp iš Lietuvos kilusių žymių politikų – ne etniniai lietuviai, o litvakai ar jų palikuoniai.

Mūsų nedidelė valstybė per beveik šimtą savo gyvavimo metų pasauliui davė impulsų civilizaciniams pokyčiams ir išugdė asmenybių – tų pokyčių kuo įvairiausiose srityse architektų. Kovo 11-osios išvakarėse rašinių ciklą „Lietuvai – 100: kaip mes keičiame pasaulį“ pradedame nuo Lietuvos ir lietuvių indėlio į politinius pokyčius, toli peržengusius mūsų valstybės ribas.
„Lietuva – labiau civilizacijos vartotoja nei kūrėja“, – savo dėstytojo išeivijos veikėjo, sociologo Vytauto Kavolio žodžius prisimena Istorijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Algimantas Kasparavičius.

3 klausimai Seimo vicepirmininkei Rimai Baškienei apie kovo 10-ąją prasidedančią Seimo pavasario sesiją

Šeštadienį Vilniuje vykusiame neeiliniame Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos suvažiavime ne tik patvirtintas naujasis partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis, bet ir nuspręsta, kaip partijos pirmininkas bus renkamas ateityje.

Kovo 1-ąją viešumoje pasirodė Europos Komisijos (EK) Baltosios knygos juodraštis su penkiais scenarijais, kaip Europos Sąjunga galėtų toliau vystytis iki 2025 m. Kalbama apie 27 narių Sąjungą – be Jungtinės Karalystės (JK).

Kai Saulius Skvernelis, dar kaip kandidatas į premjerus, atsakinėjo į Seimo narių klausimus, konkretybių vengė sakydamas, kad tai dar ne tas etapas. Kai jis pristatinėjo Vyriausybės programos projektą, kritiką dėl nekonkretumo atmetė motyvuodamas, kad tai ne tas žanras: įstatymuose numatyta, kad po to, kai Seimas pritaria Vyriausybės programai, ši privalo per tris mėnesius patvirtinti savo programos nuostatų įgyvendinimo prioritetines priemones.

3 klausimai apie valstybinių miškų valdymo reformą generaliniam miškų urėdui Rimantui Prūsaičiui

Partijų viršūnėse – lyderių kaita. Nuo 2015 m. pavasario, kai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininku pirmąkart išrinktas Gabrielius Landsbergis, iki šių metų pavasario – lygiai per dvejus metus visos didžiosios partijos pakeis savo pirmininkus. Bet ne visas tai išgelbės.