Ukraina artėja prie neišvengiamo pasirinkimo: arba likti eurointegraciniame kelyje ir mėginti lapkritį Vilniuje pasirašyti Asociacijos sutartį, arba pasukti politinę vairalazdę stiprėjančios Eurazijos sąjungos link.

Didžioji dalis Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių nusišalino ar buvo nušalinti nuo tolesnių valstybės kūrimo darbų, o kai kurie gal net jiems trukdė.

Nuo liepos pirmosios, kai Lietuva perims pirmininkavimą ES Tarybai, Bendriją papildys naujokė – Kroatija. Ar netaps ši šalis dar viena Europos Bulgarija ar Rumunija, o gal kaip tik gerokai aplenks net anksčiau į ES įstojusias valstybes, tarp jų ir Lietuvą?

Kaip pirmininkaujanti valstybė, Lietuva turės atstovauti ES Tarybai derybose dėl teisės aktų su Europos Parlamentu. Ar Lietuvai seksis susidoroti su šia užduotimi?

Pranešimai apie Serbijos ir Kosovo susitarimą paskatino pasidomėti ES plėtra ir Vakarų Balkanais apskritai. Be to, šis klausimas bus vienas Lietuvos pirmininkavimo ES elementų. Juk Lietuvai teks rengti tradicines metų pabaigos Tarybos išvadas dėl plėtros, taip pat spręsti dėl tolesnės ES plėtros strategijos. Ar čia įmanomas kažkoks proveržis ir ar Lietuvai reikia jo siekti?

Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje teikiama dalijimosi automobiliu paslauga „CityBee“ patraukli ne tik greitai asmeninius ar darbinius reikalus mieste norintiems sutvarkyti gyventojams bei įmonėms – paslaugos tiekėjai netrukus tikisi įsitvirtinti ir automobilių nuomos paslaugas teikiančių įmonių gretose. Šiuos planus „CityBee“ padės įgyvendinti išskirtiniai, pirmą kartą Lietuvoje siūlomi automobilių nuomos paslaugų paketai.

Šį birželį sukaks ketveri metai, kai Dalia Grybauskaitė išrinkta prezidente. Lietuvos gyventojų pasitikėjimas prezidente visus ketverius metus buvo didžiulis, nors ilgainiui dalį gerbėjų ji ir išbarstė.

Vis daugiau ženklų liudija, kad tautinių valstybių vaidmuo Europos Sąjungoje ir toliau menks.

Dėl galimo kartelinio susitarimo tarp šalies degalinių kilęs triukšmas priminė, kad sveikas protas ir įstatymo raidė ne visada eina kartu. Paskelbta, kad pagrindo tyrimui nėra.

Partijos, sutardamos valdyti valstybę, iš tikrųjų sutaria dėl postų pasiskirstymo ir procedūrų, o ne dėl vykdysimos politikos. Tad toks ir rezultatas.

Per praėjusią kadenciją Seimo nariai teisės aktų projektų parengė 1,8 karto daugiau negu Vyriausybė, nors Vakarų šalyse yra priešingai: rengiant teisės aktų projektus aktyvesnės būna daugiau pajėgumų ir kompetencijos turinčios vyriausybės, o ne parlamentų nariai. Didėjo ir projektų kiekis: praėjusią Seimo kadenciją iš viso įregistruota 5 tūkst. teisės aktų projektų, arba 44 proc. daugiau negu per ankstesnio Seimo kadenciją.