Pastaruoju laikotarpiu padidėjęs teisėsaugos organų agresyvumas verslo atžvilgiu pradeda kelti rimtų abejonių, ar Lietuvoje kurti ir plėtoti verslą yra saugu ir patikima. Teisėsaugos institucijų skambiai pradėtų, bet subliūškusių ikiteisminių tyrimų ar teismo procesų skaičius – grėsmingai didelis, kasmet padarantis šalies verslui ir visai ekonomikai šimtamilijoninių nuostolių, kurių valstybės institucijos nejaučia pareigos net suskaičiuoti ir įvardyti.

Prieš porą savaičių Seimas, dalyvaujant mažiau kaip trečdaliui Seimo narių, po pateikimo pritarė drastiškam pajamų mokesčio didinimui nuo 15 iki 40 proc., o Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J.Sabatauskas pasiūlė apriboti Prezidentės galias, atimant iš jos Konstitucijoje įtvirtintą generalinio prokuroro skyrimo ir atleidimo funkciją. Per vieną savaitę du antikonstituciniai įstatymai – per daug net Lietuvai.

Konstitucinio Teismo (KT) sprendimai neįtinka nei dešiniesiems, nei kairiesiems. Prieš ketverius metus, kai valdė konservatorių ir liberalų Vyriausybė, konservatorius Mantas Adomėnas KT palygino su chunta. Dabar, kai valdžioje kairiųjų Vyriausybė, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „darbietis“ Petras Narkevičius aiškina, kad KT sprendimai daro poveikį valstybės finansams ir net valstybės plėtrai, o to, jo nuomone, neturėtų būti.

Lietuvos politinis, ekonominis ir socialinis gyvenimas šiandien dažniausiai nulemiamas Briuselyje, todėl visiškai nesuprantama, kodėl Europos Komisijos pirmininko J.C.Junckerio metinis pranešimas nesukėlė rimtų debatų apie mūsų žemyno, o drauge ir Lietuvos ateitį.

Jei šiandien Nobelio literatūros premijos laureatas Thomas Mannas, turėdamas visus būtinus leidimus, pasistatytų Nidoje vilą, Lietuva po dešimtmečio ją įpareigotų nugriauti, o patirtą žalą pažadėtų atlyginti tik tada, kai turės pinigų.

Nuo Žaliojo tilto pašalinus sovietinės okupacijos paminklus reikėtų pradėti vaduotis ir nuo kitų mūsų vidinio atsilikimo ženklų. Tai sudėtingesnis apsivalymas. Tam reikia dar vienos revoliucijos. Buržuazinės revoliucijos, kurios metu iškyla tikroji buržuazija – platus savininkų sluoksnis, suvokiantis ne tik savo teises ir privilegijas, bet ir pareigas bei atsakomybę. Šio kokybiško sluoksnio susiformavimas gali pakeisti Lietuvos išvaizdą bei likimą ir padėti įveikti nemažos visuomenės dalies civilizacinį atsilikimą.

Pasaulio turtingiausių žmonių dešimtukas valdo šimtus, Lenkijos – dešimtis, Lietuvos – poros milijardų JAV dolerių siekiantį kapitalą. Mūsų turtingiausiųjų turtai atitinka mūsų valstybės dydį, jos ekonominį pajėgumą. Nors pelningiausiuose versluose – bankininkystėje, draudimo ar investicinių fondų veikloje, kituose finansų sričių versluose lietuviai net iš Lietuvos rinkos, matyt, jau negrįžtamai išstumti, mūsiškių kapitalistų gebėjimas per 28 metus, kai buvo leista privati veikla, sukaupti milijardinį kapitalą negali nestebinti. Juolab, kad lietuvio mentalitetas didžiąją XX a. dalį formavosi „Kalvio Ignoto teisybės“, „Parduotų vasarų“ ir „Žemės maitintojos“ personažų ar arkliavagio Tado Blindos požiūrio į savininką.

Net ir su empatija vertindamas Graikijos ekonominę ir finansinę padėtį negali atsistebėti premjero A.Tsipraso ir buvusio finansų ministro Y.Varoufakiso entuziastinga šypsena, dovanojama Europos te

Omonininkų išteisinimas nebuvo atsitiktinumas. Praėjusį penktadienį Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė, kad nekaltas ir paskutinio Lietuvos partizano nužudyme dalyvavęs stribas. Politinei klasei sunku pripažinti pagrindinę mūsų valstybės laisvės kovotojų pažeminimo priežastį. Sunku pripažinti savo bukumą ir apgailėtiną negebėjimą atlikti to, kas yra privalu iš represijų, priespaudos ir okupacijos išsivadavusiai tautai, siekiančiai atkurti teisingumą ir apginti žuvusiųjų už mūsų laisvę orumą.

Strasbūro žmogaus teisių teismas praėjusią savaitę dar kartą patvirtino, kad „Delfi“ ir kituose naujienų portaluose vyksta masiniai žmogaus teisių pažeidimai siekiant gauti komercinės naudos. Tačiau šis faktas ir apgailėtina portalų veikla daugumos internetinės žiniasklaidos atstovų Lietuvoje buvo ne tik nutylėti, bet ir demagogiškai iškreipti. Sveiki atvykę į greitaeigio interneto šmeižto ir melo šalį! Jei dar liko kas nors neapspjaudytas, neskubėkite pasijusti saugūs – „Delfi“ ir kitų naujienų portalų anoniminių komentatorių purvas bus platinamas ir toliau.

Šią savaitę švenčiamos Anglijos karaliaus Jono Bežemio pasirašytos „Magna Charta“ 800-osios metinės. Šiuo dokumentu Anglijos valdovas apsiribojo savo teises ir suteikė teises kilmingiems ir nekilmingiems piliečiams, pasižadėjęs be reikalo nesikišti į jų reikalus. Labiausiai nuo žiauraus karaliaus kentė baronai. Karalius buvo priverstas pasirašyti šį dokumentą, nes sustiprėję baronai buvo pasirengę pilietiniam karui – ketino smogti valdžios uzurpatoriui. Karaliui teko nusileisti ir pasirašyti dokumentą, kuriame juodu ant balto surašyta, kaip gali ir kaip negali elgtis karalius. Taip pasauliui buvo padovanotas dokumentas, kuriame pirmą kartą išdėstyta, kaip suverenas turi elgtis su savo karalystės subjektais.

Praėjusią savaitę Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu buvo išteisinti omonininkai Boleslovas Makutynovičius ir Vladimiras Razvodovas, kurie 1990–1991 m. terorizavo, grobė žmones, darė neteisėtas kratas, grasino nužudyti mūsų valstybei pradėjusius dirbti muitininkus, pasieniečius, kitus kariškius, atiminėjo jų asmeninius daiktus, degino muitinės ir pasieniečių postus, peršovė ne vieną žmogų.