Kaskart grįždama namo po Velykų kaime vežuosi tokią ne tik truputį pagonišką atgimimo šilumą, įkvėptą gamtos budimo. Galvoje dar knibžda ir daugybė patirtų įspūdžių, o šventinės Mišios kaimo bažnyčioje- nebejotinai visada vienas ryškiausių patyrimų.
Kaskart grįždama namo po Velykų kaime vežuosi tokią ne tik truputį pagonišką atgimimo šilumą, įkvėptą gamtos budimo. Galvoje dar knibžda ir daugybė patirtų įspūdžių, o šventinės Mišios kaimo bažnyčioje- nebejotinai visada vienas ryškiausių patyrimų.
Venesuelos džiunglių viduryje, patogiai įsitaisę hamakuose, diskutuojame šešiese: du lietuviai, du italai ir du vokiečiai. Kaip visuomet susitikus užsieniečiams, kalba pasisuka apie gyvenimo skirtingose šalyse ypatumus.
Nuo internetinės žiniasklaidos šiukšlių galima efektyviai gintis, bet tam reikia pagrįstai kritiškos refleksijos ir pamatinio išprusimo.
Prisėdau rašyti pirmą šio tinklaraščio įrašą ir prisiminiau Sigito Gedos dienoraščius „Šiaurės Atėnuose“. Gal dėl to, kad Vytautas V.Landsbergis, atsiuntęs komentarą povelykiniam „Veido“ numeriui, telefonu irgi apie juos užsiminė.
“Veido periodikos leidykloje” – sujudimas. Ypač “Veido” redakcijoje. Mat žurnalistai pradės rašyti “darbinius” tinklaraščius naujame portale “Veidas.lt”. Vieni jų puikiai susipažinę su “blog’ais”, kiti viena ausimi girdėję, o treti atsargiai klausia, kas tai.