Iš sovietinės lygiavos, materialinio ir dvasinio skurdo pabėgę visi buvome daugmaž vienodi. Bet šiandien, kaip liudija ekonominiai rodikliai, turto ir skurdo atskirtis vis didėja.

Lietuvos ir Vokietijos suartėjimas yra geriausia, kas galėjo atsitikti Lietuvos užsienio politikoje.

Lietuvos sostinė tapo partijų tarpusavio rietenų bei konkurencijos ir gausybės brangių projektų, kurie finansuojami tik ES parama ir paskolomis, auka.

Dar viena krizės įveikimo plano dalis pripažinta pažeidžiančia Konstituciją: atlyginimų mažinimo progresiškumą, o ne apskritai viešojo sektoriaus atlyginimų mažinimą KT pripažino antikonstituciniu.

Lietuvos parlamentas nori apriboti mūsų šalies demokratiją ir pasiimti sau daugiau galių, nei jam skirta Konstitucijoje.

Tikra mįslė, kodėl Lietuvos rinkėjai, matantys politikų nusikalstamus ar aplaidžius sprendimus, vėl juos išrenka į aukštus politinius postus.

Mūsų šalies politiniam elitui reikės ypatingo diplomatinio talento, norint įgyvendinti Lietuvos valstybės interesus Rusijoje ir užkirsti kelią Kremliaus įtakai Lietuvoje.

Dalis Sąjūdžio jubiliejaus minėjimo renginių priminė aklų ir kurčių, iš realaus gyvenimo pasitraukusių inteligentų pagoniškas apeigas.

Lietuva ruošiasi pirmininkauti ES Tarybai ir kartu atvirai tyčiojasi iš pamatinių Europos vertybių.

Belieka tikėtis, jog politikai nebeužsiims populizmu ir nebemeluos savo rinkėjams, kad visas medicinines, sveikatos priežiūros paslaugas pagal Konstituciją turime teisę gauti nemokamai.

Kitais metais sulauksime Europos Komisijos inicijuoto ES universitetų reitingo. Taip, nors ir pavėluotai, ES institucijos reaguoja į Europos universitetų konkurencingumo globalioje rinkoje mažėjimą.

Pilietybė suteikia daug pilietinių ir politinių teisių, bet siekdami tokių teisių JAV lietuviai turėtų aiškiai pasakyti, kokias pareigas Lietuvos valstybei jie sutiktų prisiimti.