Pamenate žaidimą, kai greta susėdę vaikai kužda vienas kitam į ausį tą pačią frazę? Paskutiniojo ištarta frazė dažniausiai kardinaliai skirdavosi nuo tos, kurią pasakė pirmasis. Į sugedusio telefono žaidimą įsitraukia ir suaugusieji. Tiesa, dažniausiai nesąmoningai ar net ne savo valia.

„Vėlinių koalicijos“ kandidato į premjerus Algirdo Butkevičiaus energetikos programa rodo arba visišką reikalo neišmanymą, arba sąmoningą Lietuvos energetinės nepriklausomybės atsisakymą „Gazpromo“ interesų labui.

Naują Vyriausybę formuojantys socialdemokratai netrukus turės atskleisti ir ateinančių ketverių metų ekonominės politikos kryptį. Rinkimų programa bei šios partijos ideologija sufleruoja, kad pagrindinis naujosios Vyriausybės tikslas turėtų būti socialinės atskirties mažinimas.

Tikrai tikiu, kad kažkada, bet dar negreitai, socialiniai tinklai, ir ypač “Facebook”, taps labiau pozityviu nei negatyviu įrankiu ir informacijos sklaidos priemone. Bet kol kas žalos jie daro kur kas daugiau, nei duoda naudos. Nė kiek neabejoju, kad toks vertinimas sukels kritikos ir pašaipų pliūpsnį, bet tebūnie, nes ši išvada susiformavo dvejus metus stebint tendencijas feisbuke.

Trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2011 m. ketvirčiu, Lietuvos BVP ūgtelėjo 4,4 proc., tuo mūsų pernelyg nenustebindamas (išankstinė SEB banko analitikų prognozė Reuters ir Bloomberg agentūroms buvo 4 proc.). Pastaraisiais mėnesiais pagrindinių šalies ūkio sektorių rodikliai buvo neblogi, o apdirbamosios pramonės – net geresni nei buvo galima tikėtis tokiomis sudėtingomis tarptautinėmis sąlygomis.

Seimo rinkimai baigėsi, dabar prasideda linksmoji dalis – valdančiosios koalicijos ir Vyriausybės formavimas. Kadangi komentaras rašytas dvi dienos iki rinkimų nakties, kuri partija – socialdemokratai ar konservatoriai – šventė juose pergalę ir tapo formuojamos naujosios valdžios branduoliu, nežinau. Bet neabejoju, jog tai šiandien daro viena iš šių dviejų partijų (gal netgi abi) – tikrai ne Viktoras Uspaskichas ir ne jo Darbo partija, po pirmojo Seimo rinkimų turo pernelyg smarkiai ir pernelyg anksti įsijautę į nugalėtojų vaidmenį. Tai jam ir pakišo koją.

Gal būsiu palaikytas nepataisomu optimistu, bet manau, kad mūsų visuomenė sveiksta. Ar bent jau didžioji jos dalis. Tokia išvada peršasi žvelgiant tiek į priešrinkiminį mėnesį, tiek į rinkimų rezultatus. Visiškai aišku, kad būsimame Seime juokdarių bus 13 vienetų mažiau, nei buvo šiame. Nebus nei valinskų, nei nedzinskų, nei karalių, nei babilių, nebus net baukučių. Taigi jau švariau, jau sveikiau.

Prieš savaitę vykusios Europos Vadovų Tarybos išvados patvirtina Europos Sąjungos ryžtą įveikti ekonomines ir finansines problemas, pasiekti ekonomikos augimą, užkirsti kelią įsiskolinimų didėjimui bei spręsti užimtumo problemą ypač akcentuojant jaunų žmonių įsidarbinimo galimybes.

Kiekvienam burnojančiam ant krikščionybės ir Bažnyčios taip ir maga pasakyti: žmogau, tu gali gyventi laisvoje Lietuvos valstybėje ir kalbėti lietuviškai tik krikščionybės ir Bažnyčios dėka!

Ne veltui sakoma, kad veidas – sielos veidrodis. Sužeista ta siela ar triumfo akimirkas išgyvenanti, bet viskas sudedama į tą veidrodį, kuriame matome ne tik žmogų, bet ir save pačius.

Pastaruosius 25-erius metus visų mūsų gyvenimas buvo labai intensyvus ir įdomus. Per ketvirtį amžiaus patyrėme tiek, kiek kiti išgyvena per šimtą metų. Tiesa, pirmieji penkeri metai buvo atmiešti didelės nežinios ir pavojų, emocijų pliūpsnių ir nepriteklių, nerimo ir vilties. O maždaug prieš dvidešimt metų mūsų valstybės kūrimas įsibėgėjo, nes baigėsi visi trukdymai ir kenkimas iš šalies.