Pastaruosius kelis mėnesius “Facebook” ir “G+” tinkluose vyko daug aršesnė rinkimų agitacija, nei per santūrius ir nuobodžius politikų debatus televizijoje ar interneto portaluose.

Pradėjus trečiąjį atkurtos Lietuvos Respublikos dešimtmetį, tenka girdėti labai įvairių nueito kelio vertinimų.

Negaliu rasti darbo, nes neturiu patirties, o kai neturiu patirties, negaliu rasti darbo – tokiu užburtu ratu skundžiasi daugelis jaunuolių. Išties, Lietuvoje jaunimo nedarbas yra viena skaudžiausių rykščių, tačiau jo mastus ir įtaką sunku vertinti vienareikšmiškai. Visų pirma dėl to, kad pagrindinis jaunimo iki 22 metų „darbas“ yra studijuoti, įgyti profesiją, o ne žūtbūt įsidarbinti. Antra, vertinant jaunimo užimtumo rodiklius, sunku remtis tikslia statistika.

Stambūs pramonininkai ir verslininkai su visa Pramonininkų konfederacija priešakyje teigia, kad prieš šiuos Seimo rinkimus jie partijų programų neskaito, kandidatų debatų nežiūri, visą reklaminę erdvę ignoruoja, nes nėra jokios prasmės į tai kreipti bent menkiausią dėmesį. Pramonininkų konfederacija dėmesį į politikus ims kreipti tik po rinkimų, ir tik į tuos, kurie sudarys valdančiąją koaliciją. Būtent su jais pramonininkai ir derėsis.

Vieno iš neteisėtai atleistų FNTT vadovų Vytauto Giržado pergalė teisme prieš Vidaus reikalų ministeriją prikišamai rodo, kad teisybę Lietuvos teismuose rasti galima ir be mitingų aikštėse, šaukiant apie „visagalį klaną“.

Jau po poros savaičių bus pradėta formuoti nauja Vyriausybė, kuri atsineš ir naują požiūrį į Lietuvos mokesčių sistemą. Šiuo metu politinių partijų diskusijose dominuoja du principai – mokesčių stabilumas ir didesnis apmokestinimo progresyvumas. Ar tikrai šie du principai gali užtikrinti ilgalaikį šalies ekonomikos klestėjimą ir gyventojų gerovę?

Jei politikai žada išsaugoti visas mokyklas ir padaryti visus laimingus, tai jie tiesiog prisipažįsta, kad turėjo blogus mokytojus, kurie jų neišmokė mąstyti, bet išmokė meluoti.

Lenkija – viena svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių. Iki šiol Lenkija išsiskyrė ekonomikos stabilumu ir buvo viena patraukliausių valstybių Lietuvos eksportuotojams bei importuotojams. Vis dėlto euro zonos problemos turėjo tam tikros įtakos ir šiai ekonomikai. Tad kokias tolesnes Lenkijos ekonomikos bei zloto perspektyvas galime numatyti šiandien ir kokią įtaką jos darys mūsų šalies verslui?

Lietuvoje turime Energetikos ministeriją, Energetikos institutą, daugybę energetiką lyg ir išmanančių mokslininkų, taip pat begalę kandidatų į Seimą, kurie aiškina žinantys daug tiesiog tobulų energetikos ūkio receptų.

Daliai Seimo rinkimų kampanijos dalyvių šoką sukėlusio Dalios Grybauskaitės paraginimo gerai pagalvoti prieš atiduodant savo balsą už Artūro Zuoko „taipinus“, Darbo partiją ar socdemus, nes šie viena žada, o veikia prieš rinkėjų interesus, reikėjo laukti.

Krepšinio šalies žmonės mėgsta ne tik krepšinį, jie visuomet ne mažiau džiaugsmingai žaidžia dar vieną nacionaliniu tapusį žaidimą – “Seimo rinkimai!”