Europos Komisijos sprendimas pradėti oficialų galimo “Gazpromo” piktnaudžiavimo savo monopoline padėtimi Europos Sąjungos vidaus rinkoje tyrimą liudija, kad Europa pakilo į bekompromisę kovą su Rusijos dujų milžinu ir už jo stovinčiu Kremliumi.

Ją būtų galima pavadinti investicine preke, pasižyminčia itin didele rizika: tikimybė, kad uždirbsite teigiamą investicinę grąžą, ne didesnė nei vienas iš šimto ar tūkstančio.

Šiame “Veido” numeryje rasite dvi aštrias ir valdžiai nemalonias temas. Abi jos aiškiai parodo, kad mūsų valstybė plaukia pasroviui ir tai neigiamai atsiliepia Lietuvos gyventojų gyvenimo kokybei. Mūsų šalyje įprasta į daug ką, kas yra svarbu, nekreipti dėmesio ir veikti stichiškai.

Vangi, tarsi priverstinai vykdoma Seimo rinkimų kampanija kelia vienu metu įtarimus ir nuostabą: nejau partijos tikrai nesiveržia jų laimėti? Juk šiuose rinkimuose sprendžiasi ne tik, kas kitus ketverius metus valdys Lietuvą, bet ir kurie partijų atstovai sudarys šalies politinį elitą artimiausią dešimtmetį, o gal ir pusantro.

Rinkimai yra savotiška apklausa, jie parodo, kokiam socialiniam lygmeny atsidūrusi mūsų visuomenė.

Mūsų socialinės politikos modelis negyvybingas, ir tai rimtas emigracijos veiksnys.

Pastaraisiais mėnesiais reikšmingai šoktelėjusi naftos kaina ne vienam tapo galvos skausmu. “Brent” rūšies naftos kaina per kelis pastaruosius mėnesius išaugo beveik 30 proc. Nors ir tiesiogiai nedalyvaudami finansų rinkose, eiliniai piliečiai naftos kainos peripetijas pajunta per degalų kainų pokyčius, kurie savo ruožtu paveikia jų vartojimo prekių krepšelį.

Niekaip nesuprantu, kodėl tiek pernai, tiek šiemet Lietuvos aukštosiose ir profesinėse mokyklose tokios nepopuliarios žemdirbių profesijos. Juk jos – vienos perspektyviausių.

Užuot šnekėję apie tolygų visų šalies regionų vystymą ar skirtumų tarp turtingų ir skurdžių savivaldybių mažinimą, politikai ir visuomenininkai pagaliau turėtų užsiimti miestų vystymu, nes tai vienintelis būdas kelti šalies ekonomiką ir stabdyti emigraciją.

„Pirmoji ekonomikos pamoka yra išteklių ribotumas: niekada nebus galimybių patenkinti visų norus. Pirmoji politikos pamoka yra pamiršti pirmąją ekonomikos pamoką“, – ši amerikiečių ekonomisto ir filosofo Tomo Sowello mintis puikiai iliustruoja šių metų Lietuvos politinių partijų rinkimų programas.

Prieš šiuos Seimo rinkimus tarp politikų itin madinga vaidinti, kad jie labai artimi žmonėms, kad jie tokie patys kaip mes. Konservatoriai leidžia specialius leidinius, kuriuose rodo, kaip jie kepa duoną, raugia agurkus, žvejoja, myli kates, šoka, kapoja malkas ar pjauna žolę, paksistai verda žuvienę, sportuoja, dainuoja, rengia “talentų šou”, o kad būtų dar įtikinamiau, reguliariai pasipiktina didelėmis šildymo kainomis.