Toronte gimęs lietuvis Edmundas Putrimas (56 m.), kurį į kunigus lygiai prieš trisdešimt metų Romos Šv. Petro bazilikoje įšventino popiežius Jonas Paulius II ir kuris asmeniškai pažįsta dabartinį popiežių Pranciškų, daugiau nei dešimtmetį rūpinasi užsienio lietuvių sielovada. Apie valandas, praleistas lėktuvuose, tolimuose trečiojo pasaulio šalių kalėjimuose ir akistatą su Aukščiausiuoju – pokalbis su E.Putrimu.

Prekybos centrus užvaldęs šventinis šurmulys vieniems teikia džiaugsmo, kiti bamba, kad prekybininkai atima Kalėdas. Bet ekonomistai ramiai konstatuoja, kad metų pabaigoje įsisukantis vartojimas naudingas mums visiems. „Jei pajamos viršija per kalėdinį prekybos bumą patirtas išlaidas, viskas gerai, galime sau tai leisti ir džiaugtis, kad prisidedame prie ekonomikos augimo“, – tikina Vilniaus Gedimino technikos universiteto Verslo vadybos fakulteto dekanė dr. Jelena Stankevičienė(…)

„Mirtį reikia prisiminti ne tik per laidotuves ir Vėlines, – įsitikinęs stačiatikių kunigas Vitalijus Mockus. – Jei negalvojame apie mirtį ir staiga netenkame artimo žmogaus, tada skausmas nepakeliamas.“ Šiais laikais žmonės stengiasi mirtį išstumti iš gyvenimo, net vaikų nebesiveda į laidotuves. Kai smilkiniai jau žili, žmogus neturi nė menkiausio supratimo, kaip reikia pasiruošti mirčiai. Jam gali atrodyti, kad užtenka palikti testamentą, kuriame nurodyta: „Mano pelenus išberkite Baltijos jūroje“.

Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei (RVUL) vadovaujantis traumatologas dr. Algimantas Pamerneckas (56 m.) profesiniu požiūriu aukso amžių išgyveno Kauno klinikose, tačiau, jei ne jis, buvusi Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė, matyt, ir šiandien vis dar dirbtų labai nuostolingai. Naujam gyvenimui ją prikėlęs medikas juokauja nekilęs be sparnų, bet pastangų siekiant užtikrinti ligoninės gyvenimą ir šiandien reikia daug.

Tarp Vilniaus ir Briuselio gyvenantis poetas, visuomenės veikėjas Sergejus Kanovičius, kaip pats sako, šiuo metu įgyvendina savo gyvenimo projektą „Dingęs štetlas“. Prieš kurį laiką visuomenei jau buvo pristatytos įspūdingai atkurtos Šeduvos kapinės, sutvarkytos miestelio apylinkėse vykusių žydų žudynių vietos, Šeduvos centre iškilo išskirtinio grožio Romo Kvinto monumentas, atkurti ir miestelio kultūros namai. Tačiau tai kol kas yra tik pusė darbo – Šeduvoje planuojamas ir visos Lietuvos žydų istoriją prikelsiantis Dingusio štetlo muziejus.

Kaip turi jaustis žmogus, kuris savoje žemėje yra apšaukiamas svetimu? Verčiamas prisiimti tapatybę, nieko bendra neturinčia su jo individualia istorija? Šalčininkų ligoninės direktorių lenką Zbignevą Semenovičių tai skaudina. Bet vos tik lietuviai leis, raidę v savo pavardėje jis pasikeis į w ne dėl to. Gydytojas chirurgas tiesiog paklus savo senos giminės ir tautos tradicijai, kuri ne mažiau brangi nei gimtoji Lietuva.

Ar skareles atkakliai ryšėjusi lietuvių literatūros klasikė Žemaitė gyvenimo saulėlydyje pati nebuvo tapusi viena iš trijų mylimų? Ir kodėl brandaus amžiaus rašytojos aistra jaunam vyrui, liudijama daugiau kaip prieš pusšimtį metų paskelbtuose Žemaitės laiškuose, taip ilgai nebuvo žinoma daugumai skaitytojų?

„Laiko klausimas, kada tapsime nuobiromis, mistine masonų lože, kuri kaip indėnų palikuoniai galės didžiuotis savo šaknimis, tačiau nebeturės nieko bendro su tuo, kas anksčiau buvo Lietuva“, – paklaustas, kaip įsivaizduoja šalies ateitį po kelių dešimtmečių, apibendrina į radijo eterį po ilgesnio laiko grįžęs žurnalistas ir ilgametis TV laidų vedėjas M.Mikutavičius.

Danijos kariuomenės pulkininkas Jacobas Sogardas Larsenas tarnauti į Lietuvą atvyko prieš kelis mėnesius, o pasiliks čia ketveriems metams. Jis sako, kad iš Lietuvos neišvyktų, net jei rytoj prasidėtų karas.

Prieš 23-ejus metus spalio 25-ąją Lietuvos piliečių valia priimtą Lietuvos Respublikos Konstituciją nuo jos pažeidimų ar iškraipymų sergintis Konstitucinis Teismas (KT) šiandien sulaukia politikų iniciatyvų apriboti jo kompetenciją, kaltinimų uzurpavus valstybės valdymą, o kartais net tokio epiteto, kaip teisinė chunta. Kiek tokiuose vertinimuose esama objektyvaus pagrindo, aiškinamės su KT pirmininku prof. dr. Dainiumi Žalimu.

Architektas prof. Rolandas Palekas neslepia, kad Lietuvoje statinio kokybė ar darna su aplinka vis dar tebėra antraeiliai dalykai, nublankstantys prieš jo kainą. „Siekiama kuo pigiau pastatyti kuo daugiau kvadratinių metrų“, – apibendrina R.Palekas.