Trys svarbiausios 2017 m. stojimo į aukštąsias mokyklas ir kolegijas naujovės: stojantiesiems į valstybės finansuojamas vietas bus taikomas minimalus konkursinis balas, metinių pažymių sąskaita padidinta valstybinių brandos egzaminų svarba, o pirmosios pakopos studijose nebebus rengiami mokytojai dalykininkai.

Antru įtakingiausiu Lietuvoje asmeniu po Prezidentės „Delfi“ apklausoje išrinktas žurnalistas Edmundas Jakilaitis, kasdien savo laidoje „Dėmesio centre“ taršantis politikos ir kitus visuomenės veikėjus, į interviu lėkte atlekia su šaulio uniforma. Iš savo ūgio aukštybių pasilenkia draugiškiems bučkiams (esame pažįstami seniau, nei E.Jakilaitis dirba televizijoje, tad ir interviu nevaizduosime oficialybių su „jūs“). Atsako į dukters skambutį: žmona Rasa, irgi žurnalistė, dabar – užsienio reikalų ministro atstovė spaudai, išvykusi su ministru, tris jaunuosius Jakilaičius sutiko pažiūrėti uošvė, bet matematikai paruošti reikia tėčio pagalbos. Pasišaipau: anksčiau televizijos veidas asocijavosi su bohema, siautulingais vakarėliais, o dabar štai – šaulys, trys vaikai, ta pati žmona. Televizija keičiasi?

Pasaulyje ir Lietuvoje fiksuojami skrydžių ir keleivių srautų rekordai, tačiau Vilniaus oro uostas šią vasarą per patį piką laikinai užsidaro, o skraidyti visiems teks per Kauną. Apie skrydžius, lėktuvus, keleivius ir naujas aviacijos tendencijas – „Veido“ pokalbis su Lietuvos oro uostų tinklo vadovu Donatu Voveriu.

Šv. Velykų proga publikuojame pokalbį su kunigu Hermannu Pateriu Schulzu (77 m.) – iš Klaipėdos krašto kilusiu kunigu misionieriumi, gyvenančiu tarp Lietuvos, Vokietijos ir Ruandos.
Kiekvieną balandį kunigas Hermannas Pateris Schulzas suskaičiuoja dar vienus metus nuo kraupių Ruandoje 1994-ųjų pavasarį prasidėjusių įvykių, kurių liudininku tapo jau būdamas kunigas misionierius. Tuomet buvo praėję 50 metų nuo tada, kai keturmetis Hermannas su šiek tiek vyresniu broliuku, lietuve mama ir vokiečiu tėvu bėgo iš Klaipėdos krašto, čia artinantis Raudonajai armijai.

Lietuvoje ryškėja dvi ekonomikos: klestinti didžiųjų miestų ir neperspektyvi tuštėjančių regionų, į kuriuos nėra prasmės investuoti, nes mažėjant gyventojų menksta ir paklausa. Nors dabartinė valdžia žada juos atgaivinti, regionai, kaip pastaruoju metu ne kartą teigė Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas ekonomistas Raimondas Kuodis, taps vaiduokliais ir investuoti į juos – beveik tas pats, kas pačiam užsinerti kilpą ant kaklo…

Izraelio politikos vilkas, Benjamino Netanyahu viceministras diplomatiniams klausimams, buvęs Izraelio ambasadorius JAV Michaelas Orenas laikomas vienu iš dešimties, o kai kurių – net vienu iš penkių pačių įtakingiausių žydų pasaulyje. „Veido“ skaitytojams pateikiame jo požiūrį į didžiausius Izraelio iššūkius, grėsmes ir laimėjimus.

Kino pavasaris“ – didžiausias ir svarbiausias kino renginys Lietuvoje. Šiemet jau 22 kartą penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose nuo kovo 23 iki balandžio 6 d. vyksiančio tarptautinio Vilniaus kino festivalio programoje – net 131 filmas iš 70 šalių. O žiūrovai jau įprato, kad „Kino pavasaris“ kasmet suteikia galimybę per kelias savaites pamatyti daug pripažintų, garsiausiuose kino festivaliuose apdovanotų bei diskusijų sukėlusių filmų iš viso pasaulio.

Abrahamas B.Yehoshua (80 m.) – vienas iškiliausių Izraelio rašytojų, visame pasaulyje lyginamas su Williamu Faulkneriu. Šis Izraelio intelektualas ir visuomenės veikėjas žinomas ne tik dėl savo 11 romanų, trijų apsakymų knygų, taip pat pjesių ir esė, bet ir dėl politinių pažiūrų bei atvirai reiškiamos nuomonės, kuri dažnai nesutampa su oficialia Izraelio valdžios pozicija.
– Vilniaus knygų mugėje, kurioje pristatėte leidyklos „Sofoklis“ išleistą knygą „Moteris Jeruzalėje“, juokaudamas guodėtės, kad per žurnalistus jums nelieka laiko daugiau pasižvalgyti po Vilnių. Tačiau jei ne tie nelemti žurnalistai, jūsų knyga „Moteris Jeruzalėje“ būtų kitokia – joje aprašomoje istorijoje vienam įkyriam žurnalistui tenka ne paskutinis vaidmuo.

Prioritetų prioritetu tituluojamo švietimo reformos projektų šią savaitę prasidedančioje Seimo pavasario sesijoje – nė vieno, o ilgumo rekordus viršijančiame Vyriausybės priemonių plane švietimo, kaip ir kitų sričių, punktų daug, tačiau sunku suprasti, kas konkrečiai ketinama nuveikti. Tad to ir teiraujamės švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės

Europos Komisija (EK) paskelbė ES valstybių narių ekonominės ir socialinės padėties ataskaitą. Kokią pagrindinę žinią sau turėtų joje įžvelgti Lietuva, „Veidas“ teiraujasi EK atstovybės Lietuvoje ekonomikos valdysenos pareigūno Jono RASIMO:

Praėjusią savaitę Briuselyje susitiko NATO gynybos ministrai, o Miunchene įvyko tradicinė saugumo konferencija. Abiem atvejais pagrindinės su saugumu ir gynyba susijusios diskusijos sukosi aplink naująjį JAV prezidentą Donaldą Trumpą ir tolesnius JAV santykius su ES ir Rusija. Apie saugumo perspektyvas Lietuvai ir mūsų regionui kalbamės su Krašto apsaugos ministerijos gynybos politikos direktoriumi Vaidotu Urbeliu.