„Dirbdamas su kelių eismo pažeidėjais, kaskart klausiu, kiek žmonių eismo įvykiuose nužudysime šiemet? Auditorijoje įsivyrauja tyla. Liūdna, bet neišsimiegantys ir dėmesio kelyje išlaikyti negebantys vairuotojai nepajėgūs išlikti ir nekelti grėsmės Lietuvos gatvėse“, – sako Visuomenės sveikatos biuro lektorius ir saugaus eismo mokytojas Mindaugas Balsys, ne vienerius metus nagrinėjantis psichologinius kelių eismo taisyklių pažeidėjų ypatumus.

Lietuvoje, kaip ir kasmet tokiu metu, verda aistros dėl abiturientų egzaminų. Tradiciškai su žeme maišomos egzaminų užduotys, kritikuojama egzaminų tvarka, dejuojama, kad mokykla į gyvenimą išleidžia vis daugiau beraščių. Ir iš tiesų tarptautiniuose vaikų gebėjimų tyrimuose lietuviukai pralaimi daugelio išsivysčiusių šalių bendraamžiams.
O suomiai, kaip rodo naujausi PISA („Programme for International Student Assessment“) tyrimai, nors ir užleidžia Azijos šalims pasaulinių lyderių pozicijas, bet vis dar yra geriausi tarp ES šalių. Tiesa, jau ne visose pozicijose.
Suomijos švietimo stebuklo dėmenis aiškinamės su Suomijos švietimo ir kultūros ministrės specialiuoju patarėju Esa Suominenu.

Lietuvoje specialistai rengiami, neatsižvelgiant į realius darbo rinkos poreikius, – signalizuoja šalies verslas ir tą patvirtina žurnalo „Veidas“ atlikta analizė, rodanti, kad beveik pusė kolegijų ir ketvirtis universitetų absolventų pernai, baigę studijas, keliavo tiesiai į darbo biržą.

Legendinis Lietuvos futbolo treneris Benjaminas Zelkevičius nekantriai laukia Brazilijoje netrukus prasidėsiančio pasaulio futbolo čempionato. Nors jam, kaip ir kiekvienam futbolu gyvenančiam žmogui, tai bus įspūdžių kupinas mėnuo, šventė kartu verčia atsisukti į savo kiemą ir prisiminti Lietuvos futbolo bėdas.

“Bandau suprasti, kokios technologijos keičia žmonių gyvenimą, ir jas identifikuoju”, – savo sėkmės formule dalijasi Europos metų vadovo apdovanojimą pelnęs rizikos kapitalo fondo “Nextury Ventures” įkūrėjas Ilja Laursas, šiandien prisistatantis kaip sėkmingas verslininkas ir investuotojas, tikintis sava šalimi.

Europos Komisijos narė Androulla Vassiliou, atsakinga už švietimą, kultūrą, daugiakalbystę ir jaunimą, kalba apie ES užmojus, kad iki 2020 m. 40 proc. jaunuolių įgytų aukštąjį išsilavinimą. Kartu aukštojo mokslo kokybė privalo gerėti, o kas – studentai, valstybė ar darbdaviai – mokės už mokslą, turi nuspręsti atskiros vyriausybės.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) veikla nedažnai sulaukia plačiosios visuomenės dėmesio. Tačiau neseniai paskelbtas sprendimas dėl “Google” paieškos sistemos ribojimo, siekiant apsaugoti žmonių privatumą, nuskambėjo visame pasaulyje.
Apie šią bei kitas bylas, kurios formuoja ES teisę, bei paties ESTT veiklą ir jo santykį su Lietuva – “Veido” interviu su ESTT teisėju prof. dr. Egidijumi Jarašiūnu.

Italijos Turino universiteto ekonomikos profesorius ir Tarptautinio ekonomikos tyrimų centro direktorius Enrico Colombatto mano, kad Europos Sąjungos ateitis po Europos Parlamento (EP) rinkimų – toli gražu ne rožinė. Kalbėdamasis su “Veidu” ekspertas teigė, kad ES turi iš naujo atrasti savo egzistavimo priežastį.

“Tikriausiai dėsningai liko du kandidatai”, – apie prezidento rinkimus kalba Aukščiausiosios Tarybos vadovas ir kadenciją baigiantis europarlamentaras prof. Vytautas Landsbergis.
Jis taip pat mano, kad iš lėto Lietuvos visuomenė demokratiškai bręsta ir ateina nauja ryžtinga karta, tačiau 50 proc. nebalsuojančių vidinių emigrantų negali nejaudinti.

Bendrojo ugdymo mokyklose dirba psichologas, socialinis pedagogas, specialusis pedagogas-logopedas, informacinių technologijų, ekonomikos mokytojas. “Atėjo laikas, – teigia Vilniaus Gerosios Vilties vidurinės mokyklos direktorius Alvydas Šarmavičius, – kai mokytojų kolektyvą turi papildyti pedagogas-teisininkas, pedagogas-finansininkas.”

Baigiantis kadenciją europarlamentaras mano, kad Europos Parlamentas (EP) savo šansą gali turėti, bet su sąlyga, jei bus rasta formų, kaip tuštybės mugę ir gana hermetišką politiką pakeisti labai gyvais piliečių forumais.