A. Kubilius: „Lietuvai demonstruojant planus statyti atominę elektrinę, Rusija ėmėsi žingsnių, dėl kurių šiuo metu elektros kaina biržoje yra apytikriai 5-10 ct didesnė nei tuo pat metu praėjusiais metais“

Litvakų sagos, sudėtos į dešimtį romanų ir daugybę apysakų bei apsakymų, autorius 84-erių Grigorijus Kanovičius pesimistiškai konstatuoja, kad žydų istorija Lietuvoje baigėsi. Trylika pasaulio kalbų skaitomas rašytojas, dramaturgas, įvertintas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno bei Izraelio rašytojų sąjungos premijomis, vertėjas, scenarijų autorius ir režisierius, buvęs Sąjūdžio tarybos narys prieš dvidešimt metų iš Vilniaus išvyko į istorinę žydų tėvynę Izraelį. Bet jis tebelaiko ranką ant Lietuvos pulso. Deja, Lietuva jam atrodo praradusi „draivą“ – Sąjūdžio laikų polėkį ir užsidegimą.
Litvakų kongreso išvakarėse su G.Kanovičiumi kalbamės apie lietuvių ir litvakų kaimynystės jų bendroje gimtinėje Lietuvoje praeitį, dabartį ir ateitį.

Gavusi beveik pusę milijardo litų europinės paramos bioskaidžių atliekų rūšiavimo gamykloms statyti Lietuva pasirodė kaip visiška nevykėlė: šiandien aiškėja, kad gamyklas statysime ne už skirtus europinius pinigus, kuriuos reikėjo tik sugebėti pasiimti, bet už skolintus, nes jas pastatyti vis tiek teks – antraip atliekų šalinimas sąvartynuose ir perdirbimas liks panašaus lygio kaip dabar, o pagal šiuos rodiklius Lietuva beviltiškai atsilieka.

Kokios Lietuvos švietimo sistemos ir aukštojo mokslo perspektyvos? Apie tai kalbamės su Kauno technologijos universiteto rektoriumi prof. habil. dr. Petru Baršausku.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko pavaduotoja, buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad Lietuvoje dar teks daug nuveikti, kol gyventojai išmoks pamatuoti savo galimybes ir neprisiimti kvailų finansinių įsipareigojimų, pavyzdžiui, už 50–100 proc. palūkanų pasiimti greitąjį kreditą išmaniajam telefonui įsigyti.

Lietuvoje jau kurį laiką vardijama vis daugiau receptų, kaip didinti mūsų šalies konkurencingumą, prabilta ir apie tai, kaip visai Europos Sąjungai pasistiebti globalioje rinkoje. Nors Lietuvos konkurencinės tapatybės pavyzdžių rasti galima, vis dėlto mūsų valstybė tinkamos įvaizdžio pakuotės patraukliam turiniui išreikšti dar neatrado. Lietuva jau buvo „Drąsi šalis“, o Vilnius buvo „Europos kultūros sostinė“, 2005–2008 m. pavienės valstybės įvaizdžio kūrimo priemonės atsiėjo 63 mln. Lt., tačiau nuolatinės strategijos kaip nebuvo, taip ir nėra. Verslininkas ir fotografas Marius Jovaiša neatlygintinai padovanojo Lietuvai prekės ženklą „Lietuva – Baltijos širdis“, kurį ir pats garsina visame pasaulyje.

Lietuvos informacinių technologijų (IT) infrastruktūra yra viena pažangiausių pasaulyje – nosį šioje srityje nušluostome net turtingiausioms šalims. Vis dėlto šio pranašumo nesugebame išnaudoti savo konkurencingumui padidinti: viešasis sektorius iki šiol nesugebėjo sukurti centralizuotų duomenų bazių, o didžiosios privačios įmonės susitelkusios į valstybinių užsakymų atlikimą, o ne į inovatyvių produktų paiešką.
Apie tai, kodėl taip yra ir ko mums, trūksta kalbamės su įmonės „Inta“ direktoriumi, informacinių ir ryšių technologijų įmonių asociacijos „Infobalt“ prezidentu Vytautu Vitkausku.

Ilgametis AB „Lietuvos geležinkeliai“ (LG) generalinis direktorius Stasys Dailydka priekaištauja Klaipėdos uosto krovos kompanijoms, nuosekliai atmetančioms bendrovės pasiūlymus dėl bendrų tarifų nustatymo ir tuo sukeliančioms problemų potencialiems klientams, bei „Rail Baltica“ vykdančioms partnerėms, kurios esą daugiau šneka, nei daro. Taip pat pripažįsta, kad ruožo Naujoji Vilnia–Kena elektrifikavimas ES lėšomis dėl nepalankaus teismo sprendimo kybo ant plauko, o į geležinkelio atšakos į Rengę atstatymą LG nė nesirengia investuoti.

Branduolinės energetikos projektų konsultantas dr. Gintaras Gavėnas įsitikinęs, kad mūsų šalis, be importo, neturi alternatyvų branduolinei energetikai renkantis bazinį elektros gamybos būdą, todėl turėtų išnaudoti per daugelį dešimtmečių susikurtą palankią aplinką jai plėtoti.

Naujasis ūkio ministras Evaldas Gustas kaip prioritetinius savo darbus įvardija geresnio verslo reglamentavimo siekimą ir inovacijų skatinimą. Ar to užteks šalies konkurencingumui padidinti? Apie tai – „Veido” pokalbis su ministru.

Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Kęstutis Daukšys atmeta priekaištus valdančiajai koalicijai dėl energetinės politikos neturėjimo ir tikina, kad derybose su koncernu „Gazprom“ paaiškės, ar įmanoma sumažinti dujų kainą Lietuvos vartotojams, neatsisakant strateginių siekių.
Apie tai pokalbis su K.Daukšiu.