Rusijos žiniasklaida, būtent Dmitrijus Kiseliovas, net keletą kartų savo laidose paminėjo mus kaip grėsmę Rusijos nacionaliniam saugumui“, – teigia naujojo medijos projekto „Dabartinis laikas“ („Nastojaščeje vremja“ arba „Current Time“) vykdomasis redaktorius Kenanas Aliyevas.

Užsikabinti ant savo biuro durų pavadinimą „Pergalės kodas“ daugeliu atvejų būtų pernelyg įžūlu. Bet ne konsultavimo įmonės direktorei, neurolingvistinio programavimo licencijuotai trenerei Viktorijai Česonytei. Jos asmeninė istorija liudija, kad pergalė nėra privilegija, – į sėkmę turi teisę kiekvienas, kas negaili pastangų jai siekti.

Su Lietuvos žemės ūkio atašė Kinijoje Mindaugu Kuklieriumi kalbamės apie tai, kokios mūsų ūkininkų ir maisto pramonės perspektyvos tolimoje šalyje. Praėjusią savaitę Pekinas oficialiai patvirtino, kad įsileidžiami lietuviški pieno produktai: dabar abiejų šalių tarnybos baigia tvarkyti dokumentus ir gegužę perdirbėjai jau galės siųsti krovinius. Viliamasi, kad dar šiais metais kinai įsileis ir lietuviškus mėsos produktus bei grūdus. Gaminius iš grūdų, pavyzdžiui, sausus pusryčius, mes eksportuojame gana seniai.

Broliai dvyniai Kristijonas ir Augustinas Vizbarai (31 m.) studijas pradėjo Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakultete, o po doktorantūros studijų Vokietijoje drauge su vyresniuoju broliu Dominyku (35 m.) įkūrė puslaidininkių technologijų įmonę „Brolis Semiconductors“. Mokykloje nejautę išskirtinio potraukio fizikai, vos pradėję studijuoti, dvyniai patys pasirinko puslaidininkių fizikos kryptį ir tapo šios srities lyderiais. Šiandien jų sukurtomis lazerių sistemomis naudojasi Prancūzijos ir kitų NATO šalių kariai.

„Tiesaus atsakymo, kur slypi žmogaus laimė, nėra ir negali būti. Ne veltui mano amžiaus sulaukęs vokiečių literatūros klasikas Johannas Wolfgangas Goethe rašė, kad per savo gyvenimą laimingas buvo gal tik keturias dienas“, – liūdnai šypteli filosofas, fizikas ir Lietuvos sinergetikos tėvas Saulius Kanišauskas (71 m.).

Didžiausią pavojų Baltijos jūroje kelia ne avantiūristai Rusijos lakūnai, o labai suvaržyta erdvė. JAV nelinkusios pamiršti šio regiono ir į vasarą vykstančias NATO karinių jūrų pajėgų pratybas BALTOPS atsiųs dar daugiau pajėgų, sako Klaipėdoje viešėjusio eskadrinio minininko „USS Donald Cook“ kapitonas Charlesas Hamptonas.

Stebėdamas po pastarųjų rinkimų besikeičiančią Lenkiją, Danielis Olbrychskis (71 m.) gali sau leisti taip pasakyti. Viena, jam skauda širdį dėl lenkų, kurie nuo pat XIX amžiaus nesugeba tapti visuomene. Antra, jis yra pasaulinio garso aktorius, daug prisidėjęs, kad Lenkija būtų plačiai žinoma. D.Olbrychskis dabar filmuojasi lietuviškame filme, bet jo pokalbis su „Veidu“ – ne vien apie kiną, bet ir apie pyktį savo tautai, kuri vis neįgauna proto.

1997-aisiais Lietuvoje sukūrus prieglobsčio teikimo sistemą, Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ jau po kelerių metų pradėjo vykdyti integracijos programą. Jai vadovaujanti pedagogė 34-erių Ilma Skuodienė daugiau kaip 13 metų dirba su prieglobsčio prašančiais užsieniečiais. „Veidas“ kalbasi su ja apie šio darbo iššūkius, kasdienes problemas, visuomenės požiūrį ir Lietuvos migracijos politiką.

Su Žemės ūkio rūmų pirmininku Andriejumi Stančiku (54 m.) kalbamės apie tai, kaip išgyventi smulkiajam ūkininkui, kodėl pieno supirkimo kainos skiriasi tris kartus ir ar žemės ūkis gali išgyventi be valstybės įsikišimo.

Europai nesėkmingai tvarkantis su pabėgėlių krize, susirūpinta ne tik išorinių, bet ir vidinių Bendrijos sienų apsauga. Atskiros šalys narės atsitveria savo teritoriją, mėgindamos išvengti ne tik migrantų ir pabėgėlių srautų, bet ir galimos terorizmo grėsmės. Tokia padėtis kelia pagrįstų abejonių dėl Šengeno erdvės ateities.
Lietuva šiuo metu saugo apie 10 proc. išorinės Europos Sąjungos sausumos sienos. „Šie 1070 kilometrų yra nuolatinis mūsų galvos skausmas. Suprantame, kad čia prasideda ir baigiasi ES. Mus, kaip nedidelę valstybę, kurios daugiau nei pusė sienų yra išorės, tai tikrai užgrūdina“, – sako Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas gen. Renatas Požėla (42 m.).

Už kiekvieną Saulėtekyje išleistą centą atsiskaityti turėję mokslininkai neįsivėlė į korupciją – reagentų savo daržų gėrybėms tręšti nepanaudojo, tad Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centras (NFTMC) bei Jungtinis gyvybės mokslų centras (JGMC) duris atvėrė, o Lietuva dar niekada nebuvo taip arti Nobelio premijos. Prof. Virginijus Šikšnys – pirmasis Lietuvos mokslininkas, įvertintas Warreno Alperto fondo premija. Ją už reikšmingą indėlį į bakterijų CRISPR antivirusinės apsaugos sistemos pažinimą pasidalijo penki mokslininkai, o Nobelio premija gali tekti trims.