100 tonų žaliašonių lauko agurkų Kėdainių konservų fabrikui kasmet iš savo ūkio pristatanti ūkininkė Salvina Kievinienė – tarp agurkų augintojų nepralenkiama jau 15 metų. Konkuruoti su darbščia ramygaliete įstengia tik Lenkijos ūkininkai. Seniausiai lauko agurkus auginančiai ūkininkei Lietuvoje lygių nėra.

Ėjimas į konferencijas ir “netvorkingas” (ryšių kūrimas su potencialiais klientais) man anksčiau atrodė kažkoks nemaloniai lipšnus ir klampus reikalas.

Verslininkų grupė, vis dar populiariai vadinama „Vilniaus prekybos“ dešimtuku, kažkada susibūrė iš dviejų šeimų atžalų ir jų draugų. Dešimtuko sudėtis keitėsi, ir dabar „Vilniaus prekybos“ akcininkų yra septyni – bent jau tokia informacija pateikiama viešai.

Jau kurį laiką žemumose išliekančios naftos kainos, žvelgiant labai paprastai, yra puiki žinia vartotojams. Kasdieniame gyvenime jos reiškia ne tik pigius degalus, bet ir mažesnes kitų prekių kainas. Tačiau naftą išgaunančioms valstybėms dabartinės šios žaliavos kainos reiškia kylančius iššūkius siekiant subalansuoti biudžetus ir išlaikyti stabilią politinę padėtį. Kokią įtaką kainoms pastaraisiais mėnesiais daro jų veiksmai? Kaip ir kodėl naftos kainos keisis artimiausiais metais?

Europos Komisijos ekonomikos iššūkių analizėje Lietuvai skirta pora komplimentų, ilgas sąrašas metai po metų kartojamų siūlymų ir bene pirmą kartą taip pabrėžtos didžiausios ilgesnio laikot­ar­pio grėsmės – dėl lėtai didėjančio darbo našumo, nepakankamos kokybės švietimo ir demo­grafinių problemų galime įstrigti vidutines pajamas teturinčios valstybės vidutiniokės raidos etape.

“Veido” diskusija: Ar protinga kovoti prieš atsiskaitymus grynaisiais?

Šiame tekste noriu pasidalinti penkiais klausimais, kuriuos dažniausiai girdžiu pardavimų mokymų metu. Kai kurie klausimai jums pasirodys neverti gaišti laiko, bet mano logika tokia: jeigu tokius klausimus girdžiu labai dažnai ir užduoda juos įvairios auditorijos, tai reiškia, kad jie svarbūs.

Europos Sąjungos finansiniai santykiai su Lietuva planuojami septynerių metų laikotarpiams, kurių pirmasis pasibaigė ir įsibėgėja antrasis. Žodis „septynmetis“ nevartojamas, tačiau oficialūs pasigyrimai dėl šalies pasiekimų primena raportus apie sovietinius penkmečius.

Europos Komisija pristatė kiekvienai ES šaliai skirtas ataskaitas, kuriose visapusiškai išanalizuoti jų ekonomikos iššūkiai. Lietuvos ataskaitoje pažymima, kad po vieno didžiausių realiojo BVP smukimo ES Lietuvos ekonomika įspūdingai atsigavo ir 2011-2014 vidutiniškai augo 4,1 proc. BVP kasmet. Vis dėlto šalis susiduria su iššūkiais, kurie galėtų turėti neigiamą poveikį Lietuvos ekonomikai ateityje.

Lietuviškų knygų pardavimas auga, didėja leidyklų pajamos ir pelningumas. Tačiau kūrybą kaip galimą oraus pragyvenimo šaltinį, teikiantį bent jau statistinio vidutinio dydžio ar didesnes pajamas, gali vertinti tik tie, kurie patys leidžia savo kūrinius, arba garsūs žmonės, rašantys publicistiką ir kulinarijos vadovus.

Prezidentė ragino Vasario 16-ąją švęsti linksmai ir išradingai, bet aš, o kaip vėliau paaiškėjo – ir daugybė kitų lietuvių, šventės dieną pajudėjome į dar 1920-aisiais mums pažadėtus (nors dėl žodžio „pažadėtus“ nesutiktų istorikas Česlovas Laurinavičius) Suvalkus. Aš ir tūkstančiai lietuvių vykome apsipirkti.