Maždaug už 16 kilometrų nuo Kauno, prie Dubravos miško ir Nemuno įsikūrusiame Margininkų kaimo ūkyje dirba ir vietiniai, ir iš tolimesnių Varėnos ir Rokiškio rajonų atvykę žmonės. Ūkininkas 45 m. diplomuotas veterinaras Audrius Banionis juokauja, kad vietos bendruomenė dar mena jo ūkio pradžią – seną fermą su vos 10 kiaulių.

Vienos moderniausių ir didžiausių pagardų gamybos įmonių Baltijos šalyse „Daumantai LT“ pradžia – kaip gaminti padažus kibire besiaiškinantis įmonės technologas. Dabartinis „Daumantų“ vadovas Robertas Neimontas prisimena, kad tokiai avantiūrai ryžosi dėl nepatogumų gabenantis padažą iš Lenkijos.

Kazimierą Norkų galėtume pavadinti vienu pažangiausių ir originaliausių Lietuvos verslininkų. Mintis Vilniaus senamiestyje atidaryti geriausiomis klasikos tradicijomis jau išgarsėjusį barzdų skutimo saloną pasiteisino su kaupu. Pasitvirtino ir sumanymas dirbti čia pasikviesti ne šiaip profesionalą barzdų stilistą, o patyrusį barzdaskutį iš Sirijos, kurio K.Norkus ieškojo bent pusmetį. O ar pasiteisino idėja nuo šios vasaros klientams už paslaugas salone „Barzdaskučiai“ pasiūlyti atsiskaityti ne tik grynaisiais, bankų kortelėmis, bet ir bitkoinais?

„Vakarų medienos grupės“ (VMG) įmonėje „Sakuona“ dirba 630 žmonių, o 95 proc. produkcijos eksportuojama. Šiemet planuojama pasiekti iki 50 mln. eurų apyvartą.

Tuoj po nepriklausomybės atkūrimo šakiečiai Loreta ir Saulius Valaičiai, neturėdami patirties ir žinių, ėmėsi baldų gamybos ir įkūrė įmonę, kuri nuo 1995 m. vadinasi „Lauksva“. „Tai buvo keistas ir pavojingas laikas. Turėjome tik didelį norą ir užsispyrimą. Nuolat nerimavome, ar kas nors neateis „išmušinėti“ pinigų. Nežinau, ar rastume dvasios tvirtybės viską pradėti iš naujo, – pradžia buvo tikrai sunki“, – prisimena ponia Loreta.bald

Nepaisant gerokai lėtesnio, nei prognozuota, ekonomikos augimo, valstybės ir savivaldybių biudžetai per pirmuosius 8 šių metų mėnesius gavo 2 proc. daugiau pajamų, nei planuota (90,5 mln. Eur), ir 8 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais. Faktinės biudžeto pajamos, Finansų ministerijos duomenimis, siekė 4,67 mlrd. eurų.

Dauguma Lietuvos tekstilės gamyklų yra pastatyta sovietų okupacijos metais, tačiau yra ir tokių išimčių, kaip Panevėžio „Klasikinė tekstilė“. Prieš 25-erius metus Alevtina ir Rimantas Baumilai įkūrė siuvyklą, kurioje dirbo du žmonės. Šiandien „Klasikinė tekstilė“ yra solidi gaminių iš lino bendrovė su 300 darbuotojų, žinoma ir Prancūzijoje.

Pirmosios pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemones pateiktos paramos paraiškos jau įvertintos. Pagal daugelį veiklų paraiškose prašoma paramos suma viršijo skirtąją, tad buvo sudarytos pirmumo paramai gauti eilės. Šiuo metu Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) sprendžia, kuriems šių projektų skirti paramą. O pirmieji naujosios programos paramos gavėjai jau ne tik pasirašė paramos sutartis, bet ir pradeda įgyvendinti projektus.

Lietuvių atlyginimai sudaro 26 proc. Europos Sąjungos vidurkio, tačiau maisto kainos siekia 78 proc., drabužių – 99 proc., o avalynės – 103 proc. ES kainų vidurkio. „Veido“ atliktas kainų palyginimas atskleidžia: apsipirkti Prancūzijoje mažų kainų prekybos tinkle kainuoja beveik tiek pat, kiek ir Lietuvoje.

Medienos ir popieriaus pramonės bendrovė „Grigiškės“ atidarė naują higieninio popieriaus gamybos cechą, kuriame veiks moderniausia popieriaus gaminimo mašina Baltijos šalyse. Naujasis cechas, į kurį investuota 20 mln. eurų, suteiks galimybę bendrovei dvigubai padidinti gamybos pajėgumus ir plėsti eksporto apimtis.

Šią savaitę AB „Grigiškės“ paleido naują sanitarinio-buitinio popieriaus pagrindo gamybos liniją, kurios našumas – 1800 metrų per minutę. Tai septynis su puse karto greičiau dirbanti mašina, nei iki šiol gamino dvi senesnės šio popieriaus mašinos.pang