„Dar mano tėvas mokė, kad norėdamas būti geriausias privalau dirbti su savo srities profesionalais. Todėl nusprendęs plėsti verslą ir modernizuoti ūkį daug konsultavausi ir su bičiuliais, ir su kitomis įmonėmis. Visų atsakymas buvo vienareikšmis: „Jei turi už ką, pirk CAT“, – prisimena ūkininkas Tomas Maksvytis iš Vilkaviškio rajono Gižų kaimo.

Bloga žinia: pieniški šokoladai nebūtinai gaminami iš Alpių karvių pieno. Gera žinia: saldumynų sudėtinė dalis – Vaidutės ir Vytauto Stankevičių ūkyje Biržų rajone primelžtas pienas.

Rekordinių derlių šiemet laukiantys šalies ūkininkai jau nuo šio pavasario turėjo galimybę naudotis pasaulinio masto išradimu – naujos formos fosforu „Top-Phos“, kuriuo tręšiamų augalų derlingumas išauga apie 15 proc.

Pievose dalgiais mosuojantys vyrai, paskui kuriuos seka vaikai,
grėbiantys ką tik nupjautą žolę į tvarkingas eiles, kad šią
pradžiūvusią būtų greičiau šakėmis krauti į „kitkas“, ar vagose prie
raunamų ir į krūvas metamų daržovių sukumpusios močiutės – tokių
vaizdų Lietuvoje išliko, bet to jau seniai nepamatysi didžiuosiuose
Lietuvos ūkiuose.

Šiaulių rajone veikiantis atliekoms tvarkyti skirtas valstybinės reikšmės objektas – pavojingų atliekų tvarkymo įmonės „Toksika“ deginimo įrenginys – sunaikina tik nedidelę dalį Lietuvoje susidarančių medicininių atliekų. Atliekos iš ligoninių iki šiol keliauja į kaimyninę Latviją, o ten – į buitinius sąvartynus. Pigiau atliekas superkantys kaimynai traukia Lietuvos verslininkus, nors tarptautiniai susitarimai įpareigoja pavojingas atliekas tvarkyti savo šalyje.

Pirmoji Europos Sąjungoje į vieną sujungusi du procesus – bioetanolio ir biodujų gamybą – įmonė „Kurana“ efektyvina gamybą, ieško būdų, kaip išgauti didesnes bioetanolio ir biodujų išeigas, diegia LEAN metodiką, mažina veiklos sąnaudas.

Lietuvos vėliava plevėsuoja ant laivų Senegalo, Italijos, Portugalijos, JAV uostuose – kaip išdidu būti jūrine valstybe! Bet ar tikrai galime didžiuotis, jei tie laivai areštuoti, o juose – pusę metų algų negavę badmiriaujantys mūsų jūrininkai?

Keturiasdešimtmetis vilnietis yra vienas iš maždaug 700 Lietuvos
gyventojų, kuriems iškelta fizinio asmens bankroto byla. Prie to
privedę įsiskolinimai (didžioji dalis – būsto paskola) buvo nemaži –
apie 90 tūkst. eurų.

Lietuva turi realias galimybes tapti svarbia pasaulio logistikos rinkos žaidėja ir sistemingai šio tikslo siekia. Per valstybės teritoriją eina visi sausumos krovinių keliai tarp Rytų ir Vakarų, Šiaurės ir Pietų Europos valstybių, o neužšąlantis Klaipėdos uostas leidžia kontroliuoti krovinių srautus Baltijos jūros regione.

Ūkininkas iš Marijampolės Mangirdas Krunkaitis pastebi, kad šiemet daug prastai išsivysčiusių, smulkių grūdų. Dėl to kalta sausra. Nepaisant to, jis laukia neblogo derliaus, net gausesnio nei pernai. Nors mūsų grūdų augintojai tikina, kad rezultatai nebus aiškūs iki tol, kol grūdai nebus nuimti ir supilti į aruodus, jau planuojama, kaip suvaldyti situaciją nuėmus 5,5 mln. ar net 6 mln. tonų grūdų.

„Gludinu jį tarsi deimantą“ , – neslėpdamas jausmų apie jau beveik dešimtmetį Klaipėdos senamiestyje gyvuojantį „Friedricho pasažą“ sako jo įkūrėjas ir savininkas, verslininkas Aidas Kaveckis. Gimtajame mieste jam pavyko sukurti unikalią vietą, kuri ne tik džiugina patį verslininką, bet ir traukia būrius žmonių.