Pristojusios investicijos, pingantis nekilnojamasis turtas, mažėjantis gyventojų skaičius ir nerimas dėl savo sveikatos bei saugumo – taip galėtų atrodyti juodasis Vilniaus ir aplinkinių regionų raidos scenarijus, jo pašonėje pradėjus veikti baltarusiškai Astravo elektrinei. Tačiau analogiškų istorijų pavyzdžiai rodo, kad tai greičiausiai ir liks tik neišsipildžiusiu siaubo filmo scenarijumi.

Jau dvyliktą kartą Ūkio ministerija apdovanojimais „Už nuopelnus verslui“ įvertins sėkmingas verslininkų investicijas, įdiegtas inovacijas, pasiektus rezultatus prisidedant prie šalies ekonomikos augimo. Tradicinis konkursas – tai galimybė Lietuvos verslininkams supažindinti ne tik verslo bendruomenę, bet ir visą visuomenę su įkvepiančiais ir perspektyviais sėkmės pavyzdžiais, pristatyti savo sėkmės istorijas ir pasidalyti patirtimi.

Kad trise vieno darbą daryti neefektyvu, lietuviai susizgrimba tik ištikus krizei. Tą rodo darbo našumo statistika. Pagal ją vis dar trečdaliu atsiliekame nuo išsivysčiusių šalių vidurkio, o tai gresia konkurencingumo praradimais.

Du ekspertai, dvi nuomonės. DNB Baltijos šalių padalinio vadovas Matsas Wermelinas sako, kad kuo didesnis bankas, tuo platesnis skyrių tinklas, didesnė paslaugų įvairovė ir spartesnis paslaugų bei aptarnavimo vystymas. O štai Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas nevyniodamas į vatą rėžia, kad jau geriau du bankai iš Švedijos ir Norvegijos, o ne vienas iš Estijos.

Darbo užmokestis į rankas per metus padidėjo 8,5 proc., o realusis užmokestis – 7,7 procento.

Poilsiaudami galime praleisti įvairių finansinių įsipareigojimų terminus. Jūsų dėmesiui aštuoni dalykai, padėsiantys susidoroti, o gal ir išvengti poatostoginio finansų valdymo streso.

Šiame komentare norėčiau paanalizuoti BVP bei atlyginimų statistiką ir įrodyti, jog Eurostat pateikia duomenis, leidžiančius ne tik palyginti Estijoje ir Lietuvoje dirbančiųjų atlyginimus, bet, pasitelkus papildomą statistiką, galima kvestionuoti Ž. Šilėno tezę dėl sąžiningų atlyginimų.

Anksčiau maniau, kad šis klausimas yra tiek banalus, kad savo beprasmiškumu beveik lenkia kitą nuvalkiotą klausimą, kurį žurnalistai užduoda kokio nors interviu pabaigoje: ko palinkėtumėte savo skaitytojams? Vėliau įžvelgiau, kad klausime apie pardavėjus užkoduota dilema sukelia daug galvos skausmo tiems, kurie priima pardavėjus į darbą ar jiems vadovauja.

Buvusi viršininkė vieno susirinkimo metu mums besiskundžiant, kaip sunku dirbti, išrėžė, jog privalome džiaugtis neturėdami plauti tualetų Anglijoje, o dirbdami biure Vilniuje. Keistas požiūris, kuris nebūtų populiarus nei Danijoje, nei Britanijoje. Čia niekam nėra gėda dirbti net ir prasčiausius darbus. Dažnas tai mato kaip pirmąjį laiptelį, vedantį į šviesesnę ateitį. O tų laiptelių daug. Reikia įveikti kalbos barjerą, paprasčiausiai susigaudyti, kaip naudotis viešuoju transportu.

Trisdešimties turtingiausių Lietuvos verslininkų bendra turto vertė šiandien jau didesnė už Kirgizijos, Moldovos ar Mauritanijos metinį bendrąjį vidaus produktą. Bendras „Veido“ turtuolių sąraše esančių verslininkų turtas sudaro 4,8 mlrd. eurų. Palyginimui, Lietuvos biudžeto pajamos be Europos Sąjungos paramos 2016-aisiais yra 7,3 mlrd. eurų, o visas valstybės bendrasis vidaus produktas pernai siekė 37,2 mlrd. eurų.

Viena iš „Brexit“ referendumo pasekmių – daugeliui kilęs klausimas „Ar Londono Sitis pakeis gyvenamąją vietą?“. Per pastarąjį mėnesį girdėjome įvairių raginimų ir kvietimų: pasauliniu finansų centru norėtų tapti ir Paryžius, ir Frankfurtas, ir Dublinas.