Žaliasis „Eko Topo karavanas“ sėkmingai startavęs Ignalinoje, Visagine ir Vilniuje keliasi į kituos miestus. Šį šeštadienį, rugpjūčio 30 d., elektronikos atliekas surinks iš jas atnešusių Zarasų miesto ir aplinkinių miestelių gyventojų.

Ketvirtadienį Seime iškilmingai išlydėti ekologinės akcijos “Vanduo – tai gyvybė” dalyviai.

34 proc. Lietuvos gyventojų niekada nėra bandę rūšiuoti buitinių atliekų, 29 proc. teigia tai darantys nuolatos

Lietuvos ornitologų draugija 2011-uosius paskelbė “Gulbių metais”. Viena iš numatytų šių metų veiklų yra informacijos apie gulbes, jų migraciją, apsistojimo, šėrimosi vietas ir perėjimą rinkimas.

Pasaulinės aplinkos priežiūros technikos lyderės “Husqvarna” užsakymu atliktas pasaulinis tyrimas parodė, kad gražiai sutvarkyta ir išpuoselėta individualaus namo aplinka padidina jo vertę 16 procentų, palyginus su tokiu pačiu namu su neypatingu ar prastu sodu. Tuo tarpu neprižiūrima, apleista aplinka gali net sumažinti namo vertę 5-15 procentų.

Jeruzalėje europinio tinklo EUREKA inovacijų apdovanojimų ceremonijoje lietuvių aplinkosaugos projektas paskelbtas nugalėtoju ir pelnė inovacijų prizą.

Turbūt kiekvienas iš mūsų esame bent kartą susimąstę apie savo mitybą, tam tikrų produktų įtaką mūsų organizmui, siekį labiau rūpintis savimi ir savo organizmu.

Apie ekologišką statybą Lietuvoje kalbama jau gerą dešimtmetį, tačiau tokių pastatų šalyje vis dar nėra daug. Išskyrus keletą besikuriančių gyvenviečių, daugiausia ekologiškas būstas statomas ne kvartalais, o pavieniui. Viena priežasčių – ekologiškas būstas ne tik specifinis, bet dažnokai ir yra brangesnis.

Nutirpus sniegui akį visų pirma patraukia ne sodri žolė, bet styrančios šiukšlės. Bet negi pulsi jas kelti – juk ne tu numetei.

Žmonės, kurie vairuoja hibridinius automobilius, rūšiuoja atliekas ir valgo vegetarišką maistą deklaruoja vis didesnį susidomėjimą palikti šį pasaulį taip pat ekologiniu būdu – JAV vis labiau populiarėja vadinamosios „žaliosios“ laidotuvės, rašo dienraštis „Washington Post“.

Kiekvienas Europos Sąjungos pilietis kasmet sunaudoja apie 500 plastikinių pirkinių maišelių ir daugumą iš jų panaudoja tik vieną kartą. 2008 m. Europoje iš viso pagaminta 3,4 mln. tonų plastikinių pirkinių maišelių – tiek, kiek sveria daugiau kaip 2 mln. lengvųjų automobilių.