Visoje Europos Sąjungoje po keleto metų bus privaloma statyti vien taupiai šilumą vartojančius namus. Nors Lietuvoje šia linkme žengiami tik pirmieji žingsniai, kol kas jie gana dideli ir į ateitį leidžia žiūrėti optimistiškai.

Lietuvoje šiltuoju metų sezonu akis bado prišiukšlintos pamiškės ir paežerės. Labai didelę visų šiukšlių dalį sudaro plastikiniai buteliai ir skardinės. Šiai problemai spręsti, Seimo sprendimu, nuo 2016 metų vasario 1 dienos Lietuvoje pradės veikti vienkartinių pakuočių užstato sistema. Tokia sistema Estijoje padeda surinkti iki 90% šios rūšies pakuočių. Tad remdamosis užsienio pavyzdžiais didžiausios gamintojų ir prekybininkų asociacijos penktadienį įkūrė viešąją įstaigą „Užstato sistemos administratorius“, kuri parengusi veiklos ir finansavimo planus bei švietimo programą ir rudenį gavusi Aplinkos ministerijos pritarimą, diegs vienkartinės plastiko, stiklo taros bei metalinių skardinių užstato sistemą.

Kokia Kuršių nerijos ateitis? Ar įmanoma regiono infrastruktūros plėtra? Kokių problemų kyla ir vietos gyventojams, ir poilsiautojams? Šie klausimai aptarti per “Veido” surengtą apskritojo stalo diskusiją.

Ekologiškus produktus vartotojai dažniausiai renkasi ieškodami natūralumo, įvairiais maisto priedais ir skonio stiprikliais nepakeistų maistinių savybių. Tačiau ne mažiau svarbus ir kitas ekologinės gamybos aspektas – gaminant ekologiškus produktus nenukenčia aplinka, kurioje gyvename.

Šalia ligšiolinių atsiranda vis naujų failų mokslininkų ir aplinkosaugininkų darbotvarkėse, pavyzdžiui, mikroplastiko teršalų žala ar vis didėjančio triukšmo įtaka jūrai ir jos gyventojams.

“Gamta – mūsų namai” – tikriausiai be galo daug kartų girdėtas posakis. Atšilus orams tūkstančiai skuba laisvalaikį praleisti miškuose, prie ežerų ir pan., o užsieniečiai giria ir pavydi nuostabios Lietuvos gamtos. Bet ar viską padarome, kad ji tokia išliktų ir ateities kartoms?

Norėdami prisidėti prie aplinkos išsaugojimo, tapti atsakingais vartotojais ir darniai gyventi su mus supančia aplinka, turime padaryti visai nedaug – tiesiog keisti savo elgesį: pradėti rūšiuoti šiukšles, atsakingai pirkti maisto produktus, pirkinių maišelius keisti medžiaginiais, o buitinę chemiją namuose – tokiomis priemonėmis kaip soda ar actas.

Pasaulio sveikatos apsaugos organizacija (PSO) apskaičiavo, kad 2012 m. kas aštuntas žmogus Žemėje mirė dėl priežasčių, susijusių su oro tarša. Tačiau Lietuva, kovodama su oro užterštumu, iš tiesų pasiekė neblogų rezultatų.

Neseniai atlikto visuomenės tyrimo rezultatai atskleidė paradoksą: nors žmonės žino ir supranta, kad perdegusias taupiąsias lemputes reikia perdirbti, jie jas meta kartu su kitomis buitinėmis atliekomis – taip elgiasi 60 proc. respondentų.

Siekdamos kurti būstus, visiškai atitinkančius gyventojų lūkesčius, nekilnojamojo turto (NT) plėtojimo bendrovės ieško alternatyvų tradicinio planavimo erdvėms ir išskirtinių poreikių turintiems klientams siūlo dviaukščius butus. NT plėtotojai ir patys gyventojai tokius butus vadina alternatyva kotedžams ar net privatiems namams. Tokių butų pirkėjai dažniausiai yra šeimos, kurios nenori nutolti nuo miesto, tačiau turi didelės erdvės poreikį.

Lietuvoje per metus kartu su buitinėmis atliekomis žmonės vis dar išmeta daugiau nei 2 tūkst. tonų elektros ir elektroninės įrangos atliekų. Geriausias sprendimas norint užkirsti kelią tokiam gamtos teršimui – grąžinti atliekas į gamybos ciklą, tačiau neretai pasirenkamas ir trečiasis atliekų „tvarkymo“ būdas – jų kaupimas.