Televizijos bei radijo laidų vedėjo Vytenio Sinkevičiaus šeimoje nuo pat mažų dienų vaikams skiepijama meilė gamtai, mokoma, kaip svarbu ja rūpintis, neteršti, aiškinama, iš kur atsiranda deguonis ar vanduo, kurį geriame iš čiaupo, jau kurį laiką rūšiuojamos atliekos.

Kasmet pasaulinės Žemės dieną vykstantys švietėjiški renginiai, akcijos ar iniciatyvos skatina žmones tausoti gamtą: eikvoti mažiau energijos, nešiukšlinti, rūšiuoti bei atiduoti pavojingas atliekas perdirbimui, bet geri norai dažniausiai trunka tik vieną dieną. Kartu su buitinėmis šiukšlėmis per metus vis dar išmetama daugiau nei 2 tūkst. tonų elektros ir elektroninės įrangos atliekų (EEĮA), tad „EMP recycling“ (EMP) įrengė 1 tūkst. specialių konteinerių tinklą, padėsiantį elektronikos atliekomis atsikratyti net atokiausiose gyvenvietėse.

Europos Aplinkos agentūros duomenimis, sąvartynuose nugula 37 proc. visų Europos Sąjungoje sugeneruotų komunalinių atliekų. Lietuvoje šis rodiklis siekia net 79 proc. Kol įvairios institucijos svarsto, kokių veiksmų imtis, kad ekonomika taptų tvaresnė, kūrybiški žmonės su atliekų problema ir besaikiu vartojimu kovoja savaip.

Dėl neatsakingo elgesio su šiukšlėmis, kasmet nuostolius skaičiuoja ir atliekų tvarkymo bendrovės, ir gyventojai. Atliekų tvarkymo įmonės „Ecoservice“ duomenimis, per praeitus metus užsidegė ar nepataisomai buvo sugadinta apie 450 vnt. konteinerių, vien Vilniaus miesto savivaldybėje – per 300 vnt. konteinerių. Padaryta žala per praėjusius metus sudarė apie 214 tūkst. Lt.

Nelegalių automobilių ardytojų veikla labiau rūpi ne atsakingoms valstybės institucijoms, o visuomenei.

Susumavus aplinkosaugos projekto „Mes rūšiuojam“ pirmojo šių mokslo metų pusmečio rezultatus, projekto organizatoriai nusprendė paskirti ne tik po žadėtą 1000 litų geriausiai kiekvienos apskrities mokyklai, bet ir papildomus prizus aktyviausioms mokykloms kiekvienoje savivaldybėje – kiekviena jų gaus po 200 taškų, už kuriuos galės įsigyti reikalingų prizų.

Nors pagal ES direktyvas nuo 2013 m. iš prekybos išimtos kaitrinės lemputės, jų vis dar galima įsigyti. Tiesa, nelegaliai. Dažniausiai iš Baltarusijos į Lietuvą patenkantys gaminiai primena nelegalią prekybą cigaretėmis ir gali būti laikoma nauja kontrabandos rūšimi. Už mažą kainą kaitrines lemputes parduodantys prekeiviai pelnosi neteisėtu būdu, o tuo metu specialistai ragina būti sąmoningais ir nesusivilioti energiją švaistančiomis lemputėmis, kurios yra pavojingos mūsų aplinkai.

Vienas Lietuvos gyventojas kasdien vidutiniškai išmeta po 1 kg atliekų. Sąvartyne atliekos ilgai lieka nesuirusios: popierius – 2 metus; konservų dėžutės – 90 metų; plastiko pakuotės – 200 metų; stiklainiai, buteliai – 900 metų.

Lietuvoje vertinančių jūrų vėjo energijos plėtojimą palankiai yra beveik 5 kartus daugiau negu vertinančių nepalankiai, parodė „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa. 51 proc. Lietuvos gyventojų pritartų šios energetikos srities plėtojimui šalyje (17 proc. visiškai pritartų ir 34 proc. greičiau pritartų), ir tik 11 proc. gyventojų nepritartų (3 proc. visiškai nepritartų ir 8 proc. greičiau nepritartų).

Europos bendrovių konsorciumas sukūrė langų su ventiliacijos sistema technologiją „Climawin“, pritaikytą tiek šiltam, tiek šaltam klimatui. Ši technologija žiemą, kai per langus ir vėdinimo sistemą prarandama daug pastato šilumos, padės kone ketvirtadaliu sumažinti šildymo išlaidas.

VII-ą kartą Finansų ministerijos rengtuose „Europos burių“ rinkimuose, kuriuose balsuoja Lietuvos gyventojai, inovatyviausiu pripažintas „BOD Group“ valdomos įmonės „Baltic Solar Energy“ (BSE) 2013 m. rudenį Visorių IT parke atidarytas saulės elementų gamybos centras.