Piknikas gamtoje – viena smagiausių vasaros pramogų, kurią dažnai renkasi ir lietuviai, ypač ilgaisiais savaitgaliais. Kruopščiai apgalvoję, kokius daiktus ir maisto produktus pasiims į išvyką, iškylautojai retai iš anksto apsvarsto, kaip elgsis su jų atliekomis. Vienos didžiausių šalyje atliekų surinkimo ir tvarkymo bendrovių „VSA Vilnius“ duomenimis, tik labai maža dalis iškylautojų tinkamai sutvarko pikniko atliekas, kiti tai daro neteisingai ar net palieka šiukšles tiesiog stovyklavietėje

Nors šiukšles rūšiuoti yra linkę daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų (62 proc.), tačiau pakuotes žyminčio rūšiavimo ženklo reikšmė aiški mažiau nei penktadaliui visuomenės. Šiuos rezultatus atskleidė „Vilniaus duonos“ užsakymu atlikta visuomenės apklausa. Ja buvo siekiama išsiaiškinti šiukšlių rūšiavimo paplitimą bei rūšiavimui skirto ženklo aiškumą ir žinomumą.

Lietuviai daugiabučiuose mielai laiko naminius gyvūnėlius, tačiau oficialiai jų neregistruoja. Tad šiuo metu VŠĮ „Gyvūnų registravimo centras“ duomenų bazėje įrašyti tik 33,5 tūkst. naminių gyvūnų Lietuvoje, nors manoma, kad iš tiesų gyventojai jų laiko dešimt kartų daugiau.

Latvijoje, Liepojos mieste įsikūrusioje energiją taupančių lempučių perdirbimo gamykloje „Lampu demerkurizacijas centrs“ per metus perdirbama 200-250 t perdegusių taupiųjų lempučių.

Vis dar nerūšiuojate atliekų? Teks tą daryti arba už atliekų tvarkymą mokėsite brangiau.

Susivienijimas Žali.LT ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga pateikė pareiškimą Seimo Aplinkos komitetui atkreipdami dėmesį, į tai, kad Seimo pavasario sesijai užregistruotas miškų įstatymo pakeitimo projektas, suteiksiantis galimybę savivaldybių inicijuojamai gyvenviečių plėtrai miestų teritorijoje esančių miškų sąskaita, pažeis visuomenės interesus.

Kiekvieną pavasarį nuo 2008-ųjų organizuojama akcija “Darom” šiemet vyks gegužės 11 d., šeštadienį. Pasak VšĮ „Mes darom“ direktoriaus Karolio Sargūno, per tuos metus akcija tapo didžiausiu visuomeniniu judėjimu šalyje – pernai joje dalyvavo daugiau nei 210 tūkst. žmonių, kurie visi kartu per vieną dieną surinko 1,5 tūkst. tonų atliekų.

Lietuvoje, suardžius monopolinę sistemą, palaipsniui pinga atliekų tvarkymas – įmonėms ir gyventojams nebetenka mokėti už kai kurių atliekų surinkimą, o surenkant dalį atliekų už jas netgi pradėti mokėti pinigai. Tokia situacija susiformavo atsiradus sveikai konkurencijai atliekų tvarkymo rinkoje.

Atšiaurus pavasaris gali pakeisti šio pavasario žemdirbių planus. Jau dabar galima prognozuoti, kad teks atsėti dalį žieminių rapsų, ypač rajonuose, kur anksti ištirpo sniegas.

Lietuvoje šiuo metu yra daugiau kaip vienuolika tūkstančių objektų, aplink kuriuos gruntas, dirvožemis ar požeminiai vandenys gali būti užteršti naftos produktais ir įvairiomis cheminėmis medžiagomis. Didžiausi taršos židiniai – buvę pesticidų sandėliai, naftos bazės, karinės teritorijos.

Daugiausia klaidų Lietuvos gyventojai padaro rūšiuodami plastiko atliekas – į joms skirtus konteinerius patenka apie 40-50 proc. perdirbimui netinkamų atliekų. Stiklo konteineriuose netinkamų atliekų dalis tesudaro iki 10 proc., o popieriaus – 20-30 procentų, rodo atliekų tvarkymo bendrovės „VSA Vilnius“ duomenys.