Daugiausiai eko prekių perka bei sutinka už jas mokėti didesnę kainą – atradėjais vadinamas vartotojų segmentas – tai aukštesnių pajamų, vyresnės nei 30 metų amžiaus didmiesčių gyventojos. Tačiau labiausiai prijaučia atsakingam ir ekologiškam gyvenimo būdui kitas vartotojų segmentas – siekėjai, arba materialiai apsirūpinę ir iš anksto žinantys ko nori karjeristai.

Pusė Lietuvos gyventojų panaudotas baterijas išmeta į šiukšlių dėžę arba bet kur aplinkoje, rodo sociologinis tyrimas.

Apie 70 proc. gyventojų pritaria atliekų deginimui kaip energijos gamybos šaltiniui, beveik penktadalis neturi nuomonės, o daugiau nei 13 proc. – pasisako prieš. Trečdalis gyventojų, turinčių neigiamą nuomonę apie atliekų deginimą, ją pakeistų, jeigu jis darytų mažesnį poveikį žmogaus sveikatai, apie 30 proc. – jei atliekų deginimas būtų griežčiau kontroliuojamas atsakingų institucijų, o 26 proc. – jei jis sąlygotų mažesnes šildymo kainas. Tokie duomenys paaiškėjo inžinerijos ir konsultacijų bendrovės „Sweco Lietuva“ užsakymu „Vilmorus“ atlikus Lietuvos gyventojų apklausą.

Savaitgalį Varėna ruošiasi priimti tūkstančius svečių. Rugsėjo 29 d., šeštadienį, tradicinę „Grybų šventę 2012“ rengiantis ir Europos grybų sostine tituluojamas Dzūkijos miestelis lauks ne tik aistringų grybautojų, susirungsiančių Marcinkonių kaime vyksiančiame grybavimo čempionate savivaldybės mero taurei laimėti.

Sveiką ir aplinką tausojančią gyvenseną skatinanti interneto svetainė „Greatist.com“ paskelbė 33 būdų, kaip maitintis nedarant žalos aplinkai, sąrašą. Pirmu numeriu įrašytas patarimas naudoti ne plastikinius, o daugkartinio naudojimo maišelius.

Gyventojams pradėjus kruopščiai rūšiuoti atliekas, sąskaitos už jų išvežimą galėtų sumažėti maždaug ketvirtadaliu. Labiausiai sutaupymas pasijustų pradėjus rūšiuoti popieriaus atliekas, skelbia atliekų tvarkymo bendrovė „VSA Vilnius“.

Kiekvienuose namuose atsiranda sugedusios ar nebenaudojamos buities technikos ir elektronikos. Šias elektros ir elektronines atliekas daugelis išmeta į komunalinių atliekų konteinerius kartu su kitomis atliekomis, kaupia sandėliuose, gabena į metalo supirktuves arba – dar blogiau – palieka gatvėse ir pakelėse, taip kenkdami aplinkai bei savo sveikatai.

Aplinkosaugininkams iš saugomų teritorijų išgujus žmones, baigia sunykti ir tai, kas saugoma: parkuose ir draustiniuose sumažėjo augalų rūšių, todėl nebeatskrenda saugomi paukščiai, nebeneršia žuvys, sumažėjo žvėrių.

Įsibėgėjus mėlynių ir grybų sezonui, jau ne vienus metus vaizdas miške šiurpina – uogienojai styro lyg stagarai be lapų, ten, kur augo voveraitės, samanos išraustos kaip praėjus šernų šeimynai. Nors tokių nesąžiningų uogautojų bei grybautojų nemažai pasitaikydavo ir ankstesniais metais, tačiau šiemet jų ypač gausu.

Dažnuose namuose kaitrines lemputes yra pakeitusios energiją taupančios lemputės, per metus standartinei lietuvių šeimai leidžiančios sutaupyti iki 250 Lt.

Šiuo metu Palangos paplūdimiui ir kopoms pavojus nebegresia – iš aplinkinių karjerų ir vėliau iš Neringos per šešerius metus atgabenta per pusę milijono kubinių metrų smėlio, o vien per šiuos metus Palangos centrinis paplūdimys padidėjo 12 hektarų.