Istorija

veidas.lt

Prieš tris šimtus metų, 1717 m. birželio 24 d., per Jonines, Londono aludėje „Žąsis ir grotelės“ („Goose and Gridiron“) susirinko keturių ložių laisvieji mūrininkai ir įsteigė pirmąją viešoje istorijoje žinomą Didžiąją ložę. Tai buvo ložės „Žąsis ir grotelės“, „Karūna“, „Obelis“, „Taurė ir vynuogės“. Taip prasidėjo naujausias masonų istorijos etapas, per kurį ši brolija išplito visame pasaulyje, įskaitant žemynus, kur laisvųjų mūrininkų atsirado tik XVIII–XIX a.: Lotynų Ameriką, Aziją, Afriką, Australiją. 1993-iaisiais Lietuvoje atsikūrusi masonija yra legaliai veikianti organizacija, 2002-aisiais įsteigta Lietuvos laisvųjų ir pripažintųjų mūrininkų Didžioji Ložė – juridinis asmuo.

veidas.lt

Po šimto dienų nuo darbo pradžios vyriausybių ir valstybių vadovai imami kalti prie simbolinių kryžių. Dienų skaičius galbūt nurašytas nuo Napoleono Bonaparto stulbinamo šimtadienio.

veidas.lt

1986 m. balandžio 26 d. neatlaikė Černobylio atominės elektrinės ketvirtojo bloko šerdis. Plakti ji nustojo taip skambiai, kad suvokti, jog kažkas ne taip plačiosios Sovietų Sąjungos viduryje, pajėgė net Švedijos mokslininkai. Sovietams, įskaitant ir „genseką“, tuo metu atrodė viskas normalu. Kitaip tariant, nieko tokio, ko negalėtų sutvarkyti kelios tonos betono ir kastuvu nešinas pusplikis tarybinis pilietis.

veidas.lt

Neseniai kinuose turėjome galimybę išvysti naują Martino Scorcese‘s filmą „Tyla“ („Silence“). Juosta pasakoja XVII amžiaus pradžioje į Japoniją atvykusio jauno portugalo misionieriaus gyvenimo istoriją. Krikščionybė, kad ir kaip stengėsi misionieriai, dėl daugelio priežasčių Japonijoje neprigijo. Tačiau kiek anksčiau, XVI amžiuje, šalyje buvo nemažai tikinčiųjų, o žymiausias ir įtakingiausias iš jų buvo Takayama Ukonas. Šis vyras tikėjimo neatsisakė net ir mirties akivaizdoje, dėl jo neteko savo aukštos padėties bei turtų, o 2017 m. Bažnyčia jį paskelbė palaimintuoju.

ISTORIJA

veidas.lt

Prasminga skaityti ir viešinti Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) vado, 1941 m. sukilėlių paskelbtos nepriklausomos Lietuvos ministro pirmininko Kazio Škirpos (1895–1979) veiklos apžvalgą „Kovok! Pastangos gelbėti Lietuvą 1939–1941“ ir jo dokumentų archyvą.

veidas.lt

Beveik visi yra girdėję apie kamikadzes – japonų savižudžius pilotus, savo noru nukreipdavusius sprogmenų prifarširuotus naikintuvus į amerikiečių lėktuvnešius. Šių dienų aplinkybėmis suprasti tokio fanatiško ir radikalaus elgesio priežastis bei už to slypėjusią ideologiją yra svarbiau nei bet kada anksčiau – juk Vakarų pasaulis nuolat kenčia dėl radikaliojo islamo išpažinėjų mirtininkų atakų.

veidas.lt

3 klausimai apie asmenvardžių rašybą ir Lietuvos bei Lenkijos santykius istorikui, prof. Alvydui Nikžentaičiui

veidas.lt

Dvidešimt penkerius metus gyvuojančioje nepriklausomoje Lietuvoje nesiliauja diskusijos apie lietuvišką tapatybę. Sausio 24-ąją Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje apie tai vėl kalbėjo prof. dr. Alfredas Bumblauskas ir Lietuvos istorijos instituto mokslinis bendradarbis dr. Tomas Balkelis. Diskusiją moderavo Ginas Dabašinskas, bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus vadovas. „Veidas“ pateikia šios diskusijos ištraukas.

ISTORIJA

veidas.lt

Spalio 10 d., kai Lietuva skaičiavo balsus po Seimo rinkimų pirmojo turo, Kijeve, prastai šildomoje TV studijoje, galėjai matyti Vytautą Landsbergį. Jo pasirodymas „Hromadske TV“ filmavimo aikštelėje, kai tėvynėje buvo žinomi tik preliminarūs balsavimo duomenys, liudijo, kad laida „Intermarium“ konservatorių patriarcho darbotvarkėje svarbus dalykas, vertas vienos dienos kelionės į Ukrainą.

Konclagerių kasdienybė

veidas.lt

Poltavos sinagogos šoicheto Isako Smolianovo šeimos jaunėlis buvo nuolatinė nuolatinio tėvo galvos skausmo priežastis. Kitaip nei likę vaikai, šventai laikęsi žydų tradicijų, Solomonas nuo mažumės pasižymėjo laisvamanybe.

Holokaustas

veidas.lt

Prieš šiek tiek daugiau nei septynis dešimtmečius Vilniuje ties Žemaitijos gatvės ketvirtu numeriu driekdavosi eilės. Kasdien po du šimtus išalkusių ir išsekusių žmonių ateidavo į Vilniaus geto biblioteką – prašyti ne duonos, bet knygų. Kartu su laukiančiais eilėse stovėdavo ir Icchokas Rudaševskis, pasauliui palikęs pasakojimą apie gyvenimą Vilniaus senamiestyje žydams įkurtame kalėjime, kurį užfiksavo jo bręstančio paauglio akys.

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...