Jo asmenybės žavesys ir gebėjimas sudėtingas istorijos temas įvilkti į populiarų bei visiems suprantamą „rūbą“ padidino visuomenės susidomėjimą Lietuvos istorija. Sociologinės apklausos liudija, kad visuomenė Alfredą Bumblauską įvardija kaip švietimo srities elito atstovą ir įtraukia jį į įtakingiausių Lietuvos asmenybių šimtuką

Liūdna sukaktis: prieš 70 metų, 1943 m. rudenį, Vilniaus krašte savo veiklą ypač suaktyvino lenkų karinė pogrindžio organizacija Armija krajova, nuo kurios nukentėjo tūkstančiai vietos gyventojų, ypač lietuvių.

Domėjimasis Rytų Prūsijos ir Mažosios Lietuvos istorija mūsų šalyje įgauna vis didesnį pagreitį. Nors prūsiškas paveldas mūsų visuomenei vis dar svetimas, pasak Klaipėdos universiteto docentės dr. Nijolės Strakauskaitės, šiandien jau esama nemažai ženklų, rodančių, kad „neparankios istorijos“ sindromas po truputį įveikiamas.

Liepos 29–rugpjūčio 4 d. minėsime žemaičių krikšto 600 metų jubiliejų. Kokios įtakos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raidai turėjo tai, kad žemaičiai, paskutiniai Europos pagonys, 1413 m. buvo pradėti krikštyti?

Liepos 14 d., paminėjome Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 80-metį. “Veido” pakalbinti aviacijos istorijos tyrinėtojai atskleidžia ne vieną naują šio Lietuvai ir pasauliui reikšmingo įvykio faktą.

Prieš 120 metų Gabrielė Petkevičaitė-Bitė ir Jadvyga Juškytė įkūrė slaptą draugiją neturtingam mokslo siekiančiam jaunimui šelpti. Ši draugija sušelpė ir nuo mirtinų ligų apsaugojo daug būsimų garsių Lietuvos žmonių – menininkų, profesorių, visuomenininkų, ministrų.

Prieš 450 metų Ragainėje (dabar Nemanas, Rusijos Kaliningrado srityje) mirė reformatų pastorius Martynas Mažvydas, parengęs ir išleidęs pirmąją lietuvišką knygą.

Prieš 65 metus, 1948 m. gegužės 22–23 dienomis, Lietuvoje vyko vienas didžiausių gyventojų trėmimų, per kurį prievarta iš tėvynės buvo išvežtos 11 345 šeimos, o tai beveik 40 tūkst. žmonių.

Prieš 90 metų, 1923 m. balandį, buvo įsteigta Lietuvos kooperatyvų sąjunga „Lietūkis“. Taip prasidėjo naujo tipo kooperacijos judėjimas, davęs daug naudos mūsų valstybei ir jos piliečiams.

Nuo 1888 m. balandžio, kai Vilniuje veiklą pradėjo pirmoji lietuvių kapitalo savitarpio draudimo nuo ugnies draugija, iki 1940 m. liepos 26 d. nebankrutavo ir iš draudimo rinkos nepasitraukė nė viena draudimo įmonė. O Lietuvai atkūrus nepriklausomybę iš 1991–2000 m. 55 ne gyvybės draudimo veiklos leidimus gavusių lietuvių kapitalo bendrovių šiandien belikusi viena.

Apie tai, kad Klaipėdos aludariai pelno tarptautinius apdovanojimus mūsų dienomis, ne kartą kalbėta. Tačiau ar žinoma, jog pirmąjį auksą uostamiesčio bravoras gavo prieš 130 metų? Pirmoji paroda, kurioje uostamiesčio daryklos gaminiai buvo apdovanoti aukso medaliu, įvyko 1883 m. Klaipėdoje.