Kvietimų skaityti pranešimus svarbiausiose pasaulio konferencijose ar galimybės išleisti knygą anglų kalba garsiausiose Europos leidyklose sulaukia tik vienas kitas Lietuvos istorikas.

Pernai, kai Lietuvoje buvo minimi Muziejų metai, atnaujinta daugelis ekspozicijų, visoje šalyje įkurta nemažai naujų muziejų. Lietuvos muziejų asociacijos atsakingoji sekretorė Lolita Valužienė pabrėžia, kad Muziejų metų proga buvo gauta daugiau lėšų, todėl 2012 m. išsiskiria tiek naujų ekspozicijų, tiek naujai rekonstruotų ar atidarytų muziejų gausa.

„Tegul kiekvienas atiduoda visa, ką gali savo gimtajam kraštui…“ – taip gyventi savo tautiečius ragino ir taip pats gyveno akademikas, garsios LDK bajorų giminės tęsėjas, žymus mokslininkas Tadas Ivanauskas, gimęs lygiai prieš 130 metų.

Beveik visą tarpukarį, iki pat 1938-ųjų, Lietuva ir Lenkija neturėjo oficialių, normalių diplomatinių santykių, o prieš 85 metus tarp valstybių vos nekilo stambus karinis konfliktas.

1939 m. rudenį du didžiausi žmonijos piktadariai varžėsi dėl mūsų sostinės ir visos Lietuvos.

“Lietuva per pastaruosius kelerius metus parodė, kad valstybė gali išsiversti ir be užsienio politikos. Tarsi provincija, valstija ar gubernija. Pakanka, kad už užsienio politiką atsakingas aukščiausias asmuo segtų medalius „patriarchams” ir užsiiminėtų istorija – dar veikiančią Vyriausybę tituluotų „istorine”.

Prieš 130 metų nuošaliame Dzūkijos kaime gimė Vincas Mickevičius, pasirinkęs Krėvės slapyvardį, – mūsų literatūros klasikas, profesorius, žymus visuomenės ir prieštaringas politikos veikėjas.

Lygiai prieš 150 metų, 1862 m. lapkričio 2 dieną (skaičiuojant pagal kitą kalendorių – spalio 21 d.) gimė Jonas Mačiulis-Maironis, didis mūsų poetas, kurio eiles, tapusias dainomis, dainuojame jau antrą šimtmetį.

AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) prie Vilniaus TV bokšto įsteigė istorinę sienelę – joje įamžintos svarbiausios lietuviško radijo ir televizijos raidos datos.

Magdeburge (Vokietija) įteikta šių metų Aikės fon Repgov premija (Eike-von-Repgow-Preis) Lietuvos istorikei, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktoriaus pavaduotojai, Vilniaus universiteto docentei dr. Jolantai Karpavičienei. Tai pirmasis šalies mokslininkų, tyrinėjančių Lietuvos istorinę raidą Europos kontekste, pripažinimas tarptautiniu mastu.

Šiandien Lietuvoje galima aplankyti apie dešimt mūrinių pilių, kylančių iš griuvėsių ir užmaršties šydo. Pastaraisiais metais prasidėję restauravimo darbai vienas jų pavers muziejais, kitas – meno inkubatoriais, trečias – viešbučiais.