Hipotezės. Ar Kazys Pakštas, ieškojęs atsarginės Dausuvos ir įtikinėjęs valdžią ten perkelti Lietuvą, buvo toks ne pirmas? Ar negalėjo ypatingi Romos imperijos sąjungininkai LAETI – už atlygį ir privilegijas tarnavusios bendruomenės – atsikelti į Lietuvą, kada imperija ėmė byrėti? Juolab kad LAETI gali būti susiję su žemėmis prie Leitos-Litavos, Dunojaus intako.

Po apmirimo – vėl atgimimas. Žemaičių kultūrinis sąjūdis XIX a., apie kurį rašyta („Veidas“, 2015 m. nr. 19), pradėjęs lietuvybės gaivinimo ir stiprinimo veiklą, toli šioje srityje nenužengė – galima sakyti tai buvo mūsų laisvės kovų priešistorė. Po to kurį laiką, apie du dešimtmečius, kuriuos istorikai vadina juodaisiais, mūsų tautinis judėjimas labai menkai tesireiškė.

Mokslinės veiklos vertinimas Lietuvoje sulaukia daug įvairių nuomonių. Esą Lietuva per maža šalis, todėl objektyviai vertinant universiteto ir institutų veiklas ar studijų programas trūksta nepriklausomų ekspertų nuomonės. Būtent į jų kritiką, įžvalgas ar pripažinimą reikėtų atkreipti didžiausią dėmesį, nes tarptautiniai ekspertai nėra suinteresuoti nė vieno lietuviško universiteto protegavimu.

Praeities atkrytis. Minint Antrojo pasaulinio karo pabaigą Europoje vėl kariaujama. Nacizmas įveiktas kaip tarptautinė jėga, o stalinizmas, atrodo, prisikėlė. Verta prisiminti Antrojo pasaulinio karo istorijos ir priešistorės vingius, savotiškas kryžkeles, kada dabar beveik pamiršti sprendimai palaidojo vienokius ar kitokius strateginius planus, paveikė kariaujančių koalicijų sudėtį.

Kova dėl kultūros. Kasmet gegužės 7-ąją minime Spaudos dieną, ir ši šventė mums tiesiogiai susijusi su tautos išsivadavimo iš svetimo jungo kova. Juk tą dieną 1904 m. mūsų bočiai pasiekė pirmą ryškią ir akivaizdžią pergalę prieš caro valdžią: privertė ją atšaukti spaudos lietuviškais rašmenimis draudimą, laimėjo karą, trukusį ištisus 40 metų, anot istoriko Simo Sužiedėlio, ne dėl raidės, o dėl tautos. O kaip tai galėjo įvykti: kaip nedidelė, neturtinga, mažai mokytų žmonių teturinti tauta galėjo įveikti caro imperiją su jos žandarais – raudonsiūliais, prokurorais, teismais ir kalėjimais?

Atmintis. Taip rašė apie didįjį Simoną Daukantą Jadvyga Juškytė, nepaprastai aktyvi, daug nuveikusi kovotoja dėl mūsų tautos teisių, mokytoja, literatė. Bet ir jos pačios gyvenimas buvo toks pat sunkus, vargingas. Verta ją prisiminti, kaip ir kitus laisvės kovų dalyvius, ne tik pačius svarbiausius, lyderius, bet ir vadinamuosius eilinius, dabar jau mažai kam žinomus. Nes be jų ir tie lyderiai nedaug ką būtų galėję padaryti.

Auksinis kadras. Lietuvių kovą dėl nepriklausomybės įamžinusių nuotraukų – nesuskaičiuojama galybė. Kiekviena jų įdomi ir savita, tačiau šiai nuotraukai lygių nėra: ji – auksinis kadras, tapęs dėl nepriklausomybės kovojančios Lietuvos simboliu.

Atmintis. Prieš 75 metus, 1940 m. kovo 12 dieną, Maskvoje pasirašyta Sovietų Sąjungos ir Suomijos taikos sutartis, pagal kurią suomiai užleido SSRS visą Karelijos sąsmauką.

Rezistencija. Vieną rudens vakarą, Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai metu, Briuselyje vyko priėmimas, skirtas Vokietijos susivienijimui paminėti. Renginyje sutiktas senas belgų diplomatas iš savo švarko kišenės išsitraukė nedidelę maldaknygę.

Paveldas. Prieš 180 metų Aukštaitijoje, Anykščių miestelyje, gimė poetas, mokslininkas, aukštas Bažnyčios pareigūnas Antanas Baranauskas.

Atmintis. Prieš 70 metų, 1945-ųjų žiemą, naktį iš vasario 13-osios į 14-ąją, taip pat vasario 15-ąją jungtinės britų ir amerikiečių oro pajėgos subombardavo Drezdeną – Saksonijos kultūrinį bei administracinį centrą. Strateginiai bombonešiai trimis antskrydžiais pavertė griuvėsiais devynis dešimtadalius miesto – vieno seniausių Vokietijoje.