Sukurti ar atkurti valstybę nelengva, bet dar sunkiau ją kurti kiekvieną dieną. Tačiau jei nors kažkelintas politikas paskaitytų intelektualų politines įžvalgas, Lietuvos raida gal būtų kryptingesnė ir spartesnė.

Minint Mikalojaus Akelaičio 185-metį didelių iškilmių nebuvo. Vienas pačių pirmųjų mūsų naujųjų laikų šviesuolių, tautinio judėjimo pradininkų gimė 1829 m. gruodžio 5 d.

Istorikai nutarė, kad Mini Nobelio vertas profesorius Egidijus Aleksandravičius, Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto direktorius, – už knygą „Karklo diegas. Lietuvių pasaulio istorija“.

Sausio 15 d. – Klaipėdos diena. Tądien 1923 m. miestas prijungtas prie Lietuvos Respublikos. Kaip tie įvykiai dabar atrodo žvelgiant iš šalies, mūsų ir ne mūsų piliečiai gali paskaityti britų istoriko apžvalgoje.

Taip nusakė savo gyvenimo kredo prof. Vaclovas Biržiška, kurio 130-ąsias gimimo metines dabar minime.

Sausio 15 d., ketvirtadienį, minint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos dieną, daugeliui labiau rūpėjo šventę vainikavę fejerverkai, o ne šį svarbų mūsų istorijos įvykį supantys prieštaravimai.

Nauji radiniai, naujos teorijos ir genetiniai atradimai radikaliai keičia supratimą apie pirmuosius amerikiečius. Ką slepia iki šiol neatskleista žmonių apsigyvenimo Amerikoje paslaptis ir tai, kaip atrodė ir kokie buvo pirmieji amerikiečiai, pasakojama žurnalo „National Geographic Lietuva“ sausio mėnesio numeryje.

XX a. 4-ajame dešimtmetyje Kaunas jau buvo apsipratęs su sostinės vaidmeniu. Modernizmo ir tautiškumo bruožai, politinių aktualijų ir valstybės istorijos problematika atsispindėjo visose gyvenimo srityse ir valstybės bei religinėse šventėse. Pirkimo karštinė, kuo tradiciškesnis, tačiau kartu ir išradingesnis Kūčių stalas, prie kurio susėdusias šeimas apimdavo nenusakomas visų istorinių Lietuvos teritorijų ilgesys – neatsiejama Laikinosios sostinės kalėdinės auros dalis.

Labdaros baliai – neatskiriama Laikinosios sostinės kultūrinio pulso dalis. Labdarystė tarpukariu plėtota visus metus, tačiau labdaros balių ypač padaugėdavo tarp Kalėdų ir Užgavėnių. Šis laikas Kaune vadintas balių sezonu.

Daugiau nei pusę šimtmečio žemėje pragulėjęs partizanų archyvas tarsi laukė savęs vertų atradėjų.

Gyvendami teritorijoje, kurioje susikirsdavo daugybė interesų, o ir patys turėdami savų tikslų, lietuviai dažnai griebdavosi ginklo. Vis dėlto pasikliauti valstybės karine jėga dažnai būdavo pražūtinga.