Pieš 61 metus įvykęs Norilsko kalinių sukilimas – tai pirmą kartą pareikštas protestas prieš Sovietų Sąjungoje įvestą nužmoginimo sistemą. Sukilime dalyvavo daugiau kaip 30 tūkst. kalinių, viena jų – šio straipsnio autorė.

Prieš 360 metų prasidėjo didysis ir pergalingas Rusijos žygis prieš jungtinę Lietuvos ir Lenkijos valstybę. Jo pasekmės Abiejų Tautų Respublikos (ATR) tautoms buvo tragiškos: rusų pergalės ne tik atvėrė kelią okupuoti Vilnių, bet ir palaidojo ukrainiečių valstybės susikūrimo viltį.

Naktį iš penktadienio į šeštadienį miegoti bus nuodėmė. Visoje Lietuvoje vyks jau tradicija tapusi “Muziejų naktis”, kurios metu visi muziejų renginiai lankytojams – nemokami.
“Muziejų nakties” tikslas – parodyti muziejaus eksponatus naktį, kai paprastai muziejai nedirba, ir supažindinti su muziejais bei jų ekspozicijomis įvairius žmones. Beje, šiemet šiuo renginiu prasideda ir “Muziejų kelias 2014″, kurio tema – “Atrastieji lobiai ir įmintos paslaptys”.

Atkūrę nepriklausomybę, gegužės 7-ąją kasmet minime kaip Spaudos šventę. Tokią švenčia daugelis šalių, bet tikrai niekur ji neturi tokios herojinės prasmės, kaip pas mus.

Lygiai prieš 20 metų, 1994 m. balandžio 26 d., po ilgų ir sunkių derybų pasirašyta Lietuvos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartis.

Balandžio 24-ąją sukanka 220 metų nuo garsiojo Tado Kosciuškos sukilimo Lietuvos ir Lenkijos valstybėje. Tai buvo kilnus ir romantiškas bandymas atgaivinti Abiejų Tautų Respubliką (ATR), tačiau sukilimo pralaimėjimas galutinai ištrynė šią valstybė iš Europos žemėlapio.

Amfetaminai – psichiką veikianti, stimuliuojanti sintetinė medžiaga, kuri suteikia energijos, skatina budrumą ir gerą nuotaiką, tačiau laikui bėgant tai perauga į agresyvumą, paranoją ir depresiją. Šis preparatas masiškai pradėtas vartoti Antrojo pasaulinio karo metais. Ir tik visai neseniai pasirodė teorijų, kad būtent amfetaminų vartojimas galėjo paskatinti nežabotus karo žiaurumus, taip pat turėjo įtakos pokariu padažnėjusiems susirgimams ir suvaidino lemiamą vaidmenį pasaulį sukrėtusiuose smurtiniuose nusikaltimuose.

1949 m. kovo 25–28 d. visose trijose Baltijos respublikose įvyko vienas didžiausių gyventojų trėmimų, pavadintas “Bangų mūša” (“Priboj”).

Balandžio 1-ąją Vilniaus universitetas švenčia 435 metų jubiliejų, šiemet taip pat minimos ir seniausio Lietuvos universiteto įkūrėjo Valerijono Protasevičiaus 510-osios gimimo metinės. Tai proga panagrinėti šios asmenybės biografiją ir indėlį į Vilniaus universiteto kūrimą.

Šiemet minimas Didžiojo karo pradžios šimtmetis verčia suklusti: Vakaruose didžiausiu diskusijos objektu tampa dėl suprantamų priežasčių menkas Vokietijos dėmesys minėjimo renginiams, o Rytuose nerimą kelia vis didesnis Rusijos atsigręžimas į imperinę praeitį.

Kovo 28 d., penktadienį, 16 val. Bažnytinio paveldo muziejus kviečia į ekskursiją „Memento mori: laidojimo tradicijos Vilniaus katedroje ir Sapiegų mauzoliejuje“