„15 minučių“ nutraukė laikraščio leidybą, dienraštis „Vilniaus diena“ virto savaitraščiu, o kitąmet pirmadieniais nebepasirodys „Lietuvos rytas“, „Respublika“ ir „Verslo žinios“.
Jei ištirptų visi pasaulio ledynai, kurių Žemėje yra daugiau kaip 21 mln. km³, jūros lygis pakiltų 80,5 metro kardinaliai pakeisdamas planetos žemėlapį. Įvykiams susiklosčius pagal tokį scenarijų, neatpažįstamai pasikeistų ir Lietuvos vaizdas – šalis taptų pusiasaliu.
„15 minučių“ nutraukė laikraščio leidybą, dienraštis „Vilniaus diena“ virto savaitraščiu, o kitąmet pirmadieniais nebepasirodys „Lietuvos rytas“, „Respublika“ ir „Verslo žinios“.
Vargingiausių pasaulio šalių vaikus gelbėjančios UNICEF ir TV3 misijos kelias pasuko į Tanzaniją. Į šią Rytų Afrikos valstybę rugpjūčio 11 d. išvyks žurnalistė ir kulinarė, TV3 laidos „Beatos virtuvė“ vedėja Beata Nicholson, aktorius Giedrius Savickas ir UNICEF Geros valios ambasadorė aktorė Virginija Kochanskytė.
Nors Lietuvos ūkis jau pasiekė 2008 m. lygį, leidyba tebėra vienas iš nedaugelio sektorių, kurie tebesmunka toliau. Kaip parodė rizikos vertinimo bendrovės “Creditreform Lietuva” analizė, leidybos pajamos siekia tik pusę prieškrizinio lygio: 2008 m. šis sektorius uždirbo 884 mln., o 2012 m. – 457 mln. Lt.
„Laikotarpis, kai knyga, laikraštis buvo masinė pramoga, vertinant šimtmečiais, yra palyginti trumpas“, – taip spaudos likimą yra apibrėžęs Vilniaus universiteto filosofas Nerijus Milerius. Kitaip tariant, XIX a. kūrinys masinė spauda, jo nuomone, – tik laikinas reiškinys žmonijos istorijoje.
Kultūros laidų populiarumas kasmet vis mažėja. Beje, menksta iš šių laidų kokybė.
Savaitraščio „Veidas“ redakciją pasiekė Žurnalistų etikos inspektorės Zitos Zamžickienės pasirašytas inspekcijos sprendimas, atmetantis A. Račo skundą, neva savatraštyje „Veidas“ išspausdinta informacija neatitinka tikrovės. A. Račo skundas pripažintas nepagrįstu.
Reklama tampa vis labiau “išmani”. Pasitelkusi mokslinius tyrimus, kruopščią duomenų analizę ir naujas technologijas, ji išgyvena naują aukso amžių.
Kovo 26 d. bus renkamas naujas Lietuvos radijo ir televizijos generalinis direktorius. Kokie pastarieji penkeri metai buvo LRT vadovaujant Audriui Siaurusevičiui, kuris greičiausiai sieks likti ir antrai kadencijai?
Praėjusių metų pabaigoje paskelbta apie bendrovės “Laisvas ir nepriklausomas kanalas”, valdančios televizijos kanalą LNK, planus įsigyti nuostolių kamuojamą bendrovę „Baltijos TV”.
Vieši necenzūriniai žurnalisto ir tinklaraštininko Artūro Račo išpuoliai prieš kolegas žurnalistus kenkia ne tik jo paties, bet jau ir jo vadovaujamų bei atstovaujamų bendrovių vardui. “Praėjusią savaitę vykusiame “Transparency international” Lietuvos skyriaus (TILS) valdybos posėdyje Artūras pats atsistatydino iš valdybos narių”, – informavo TILS vadovas Sergejus Muravjovas.
Savarankiška ir nepriklausoma nuo vietos politikos ir verslo elito tik apie 10 – 15 proc. provincijos žiniasklaidos. Bet, korumpuotai vietos valdžiai ir verslui besipriešinantys rajoniniai leidiniai neišgyventų be paramos iš įvairių Vilniaus fondų, kuriuos skiria centrinė šalies valdžia. Tad ir jie priversti kelti kepures už valdžios malonę.