Per pirmąjį skaitmeninės televizijos mėnesį revoliucijos neįvyko, tačiau jau keletą metų besitęsusio skaitmenizacijos proceso pasekmės aiškios – pusė milijono kadaise vien didžiosioms televizijoms ištikimų žiūrovų dabar savo laiką išdalija ir nišiniams kanalams.

„Veidas“ vienintelis iš Lietuvos žiniasklaidos priemonių kasmet sudaro po keliolika įvairių sričių reitingų, kurių kokybė per pastaruosius dvidešimt metų buvo nuolat gerinama.

Tik planšetiniams kompiuteriams ir išmaniesiems telefonams kuriamas „IQ savaitraštis“ dabar pasiekiamas populiariausias „iOS“ ir „Android“ operacines sistemas naudojančiais įrenginiais – „iPad“, „iPhone“, visais „Samsung“ ir daugeliu kitų išmaniųjų telefonų bei planšetinių kompiuterių.

Prieš dvidešimt metų visuomenė niekuo kitu, net Bažnyčia, nepasitikėjo taip, kaip žiniasklaida, o dabar ja tiki maždaug kas trečias. Tad kas pasikeitė – žiniasklaida ar visuomenė?

„Veido“ leidėjas Algimantas Šindeikis primena Vokietijos pavyzdį: po Antrojo pasaulinio karo Vokietijoje žiniasklaidos administravimo institucijos licencijos žiniasklaidos nuosavybei išdavinėtos tik tiems žmonėms, kurie nebuvo susiję su naciais ir kurie turėjo ne tik finansinių, bet ir altruistinių, kultūrinių, intelektinių ambicijų užsiimti spaudos leidyba.

Daugiausiai uždirbantys ir labiausiai išsilavinę lietuviai per televiziją žiūri iš esmės tą patį, ką ir skurdžiausiai provincijoje gyvenantys žiūrovai, kuriems televizija – bene vienintelė gyvenimo pramoga. „Žiūrovų televizijos žiūrėjimo įpročiai beveik nesiskiria“, – tyrimų duomenis komentuoja LNK televizijos atstovas Gediminas Malaškevičius.

Televizijose šį sezoną – dideli struktūriniai pokyčiai: vietoje muilo operų ar laidų kartojimų netgi dienos metu ir pavakare matysime žinių bei informacines laidas. Kas tai – televizijų konkurencija ar mėginimas atsiriekti dalį auditorijos nuo interneto portalų?

Žiniasklaidos priemonės Lietuvoje vis dažniau tampa jų savininkų įrankiais kovoje su politiniais ar verslo priešininkais. Paminant žiniasklaidos etikos normas ir visuomenės informavimo misiją, tokie straipsniai pasirodo periodiškai. Naujausias atvejis – verslininkų Vladimiro Romanovo ir Dariaus Mockaus mūšis, persikėlęs į jų valdomas žiniasklaidos priemones.

Liepos mėn. Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) narių balsavimu buvo išrinkti 5 Vilniaus skyriaus valdybos nariai: „IDS Borjomi Europe” rinkodaros vadovė Ieva Semerikovaitė, renginių vadybos agentūros „ ŪPAS” vadovas Darius Lomsargis, UAB „Travel Planet” vadovė Gabrielė Štaraitė, „Office System” rinkodaros specialistė Toma Vyšniauskienė bei „Bulls Press Vilnius” pardavimų vadovė Rūta Elijošaitytė.

Jau kelerius metus Lietuvos žiniasklaidoje vyrauja vadinamoji Kauno pedofilijos istorija. Dauguma populiariausių laikraščių, televizijų laidų bei interneto portalų palaiko prieš teismo sprendimo vykdymą sukilusią Garliavos minią bei Venckų ir Kedžių šeimą.

Linksniuoti kūrybą – beveik nepadoru, kaip mitinguoti šventoriuje. Bet ką daryti, jei esi susijęs su „kūrybine“ profesija, žurnalistika?