Psichinė sveikata. Gyvename laikais, kuriuos kai kurie skambiai vadina komunikacijos amžiumi. Internetas, išmanieji telefonai, socialiniai tinklai mus susieja, artina vienus prie kitų – bent jau norėtume taip manyti. Bet realybė šiek tiek prasilenkia su gražiomis vizijomis.

Demografija ir psichologija. Mokslininkai svarsto, ar šalyje, kurioje itin spartūs gyventojų senėjimo ir emigracijos tempai, senstantys tėvai gali tikėtis svetur išvykusių vaikų priežiūros.

Kas aštunta lietuvė, pagimdžiusi atžalą, dėl hormonų audrų ir pakitusių gyvenimo aplinkybių sužino, ką reiškia motinystės melancholija, dar kitaip apibūdinama kaip pogimdyminė depresija.

Konkurencija – vienas prieštaringiausių visuomenės socialinių reiškinių. Jame užkoduotas esminis žmonijos noras pirmauti, dar kitaip vadinamas vienu iš savimotyvacijos mechanizmų. Kaip individą veikia ir kur veda šis siekis?

Seksualinis priekabiavimas ar net smurtas universitetuose – nutylima tema Lietuvoje ir didžiulė problema bei diskusijų objektas Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Alytaus pagrindinės mokyklos mokinė iššoko pro langą ir susižalojo. Šis pavyzdys – vienas iš nedaugelio atvejų, kuriuos išgarsina žiniasklaida.

Didmiesčių vienišiai: vis labiau socialūs, besimėgaujantys gyvenimu ir pasižymintys didesnėmis galimybėmis nei jų pirmtakai. Ši mada įsivyrauja ir Lietuvoje, kur jau niekas tokių žmonių nedrįsta vadinti senberniais ar senmergėmis.

Kalbėdami apie sėkmingą verslą, didžiųjų kompanijų vadovai dažnai teigia, kad įmonė uždirba tiek, kiek dirba jos darbuotojai, neretai pamiršdami, kad dėl gerų įmonės rezultatų stengtis turi ir darbdavys. Anot asmenybės ugdymo trenerio Mariaus Daugelavičiaus, be motyvacinių sistemų darbo procesas apskritai nevyktų – jeigu darbuotojas nemotyvuotas kuo geriau atlikti savo darbą, ilgainiui jis nustoja dirbti ir pradeda tiesiog egzistuoti.

Ko galima tikėtis iš jaunosios kartos, kuri savų ambicijų ir norų įgyvendinimą vertina labiau nei naudą, kurios galiausiai pajėgs suteikti visuomenei?

Psichologai konstatuoja, kad daugybė psichologinių problemų žmonėms kyla dėl per menko savęs vertinimo.

Per šį dvidešimtmetį psichologei prof. Rita Žukauskienei pavyko atsidurti daugiausiai užsienio mokslo leidiniuose cituojamų Lietuvos psichologų sąrašo viršūnėje.