Iki šiol atminties sutrikimus mokslininkai paprastai siedavo su artėjančia senatve, tačiau naujausi tyrimai atskleidžia, kad tokių problemų gali kilti ir kur kas ankstyvesniame amžiuje, peržengus 30 ar 40 metų ribą. Nevertėtų būgštauti, jei kartą ar du pamiršote namie raktus, tačiau nuolat besikartojančios atminties spragos gali tapti rimtų ligų pranašu.

Vienu iš dešimties šių metų svarbiausių reiškinių ar sėkmės istorijų „Veidas“ mano esant emocinę paramą telefonu ir laiškais teikiančios tarnybos „Jaunimo linija“ veiklą.

Greitas gyvenimo tempas, psichologinė įtampa darbe, nuolatinis persidirbimas ir nemiga – tai daugelio žmonių gyvenimo palydovai. Gyvename visuomenėje, kurioje nuolat didėja asmenų, sergančių įvairiomis depresijos formomis, psichikos ar elgesio sutrikimų ligomis.

Į pasaulį žvelgiant pro pykčio akinius gali tekti paaukoti ir asmeninius, ir profesinius santykius.

Nors ir sunku patikėti, nuo nemigos miršta daugiau žmonių nei nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Bent jau taip tvirtina Pasaulio sveikatos organizacija.

Šiandieninis vaikas tikrai neturi būti teorinių žinių talpykla. Kur kas svarbiau, kad jis mokėtų analizuoti ir prognozuoti pasekmes, būtų kūrybingas, gebėtų atskirti tiesą nuo fikcijos, taip pat būtų empatiškas, gebėtų įsijausti į kitus.

Gruodžio 10 dieną, kai visas pasaulis mini Žmogaus teisių dieną, nebuvo pamiršti ir Lietuvos vaikai. Į konferenciją „Prevencinės programos kuriant saugią emocinę aplinką mokykloje“ aptarti ir įvertinti emocinę aplinką mokykloje, kurioje vaikai praleidžią didelę dalį laiko, susirinko švietimo darbuotojai ir vadovai, sveikatos apsaugos specialistai, vaiko gerovės komisijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai iš visos Lietuvos. Prie jų prisijungė kolegos iš Anglijos, Brazilijos, Lenkijos, Norvegijos ir Karelijos (Rusija).

Vienos technologijos dažnai keičia kitas, tačiau dažnai jos nepadeda išspręsti svarbiausių gyvenimo iššūkių. Tuo įsitikinęs ir iš Afrikos kilęs vilnietis Mawuna Koutonin, kurio vadovaujama lietuvių programuotojų komanda šiuo metu kuria sprendimą padėsiantį nustatyti, ar gyvenimo draugas – jums ištikimas.

Laimingiausi pasaulyje – danai. Kuo mes, lietuviai, už juos prastesni, jei nuolat esame priskiriami prie pasaulio nelaimingųjų?

Didelis sergamumas širdies ligomis, didžiausias savižudybių skaičius pasaulyje, skurdas, paplitęs alkoholio vartojimas bei nusikalstamumo rodikliai byloja, kad pykčio savo šalyje turime daug. Ką tai reiškia ir ką reikėtų daryti?

Seksologai tvirtina, kad šiandien vis daugiau porų visame pasaulyje kenčia sekso badą. Kodėl mums, moterims, kartais maloniau atsukti vyrui nugarą, nei kartu su juo pasinerti į aistros sūkurį?