Suaugęs žmogus per dieną nusišypso vidutiniškai 15 kartų, tuo tarpu vaikai – net 400 kartų. Vadinasi, augdami prarandame šį nuostabų gebėjimą. Seniai žinoma apie stebuklingą juoko galią: tas, kuris dažniau juokiasi, ilgiau gyvena.

Draugės – pačios geriausios guodėjos ir patarėjos, pirmos atskubančios į pagalbą ir kai susipykstate su vyru, ir kai reikia išsirinkti suknelę. Tačiau kartu jos ir pačios didžiausios mūsų konkurentės…

Pastebėjote, kad pasikabinus pakabutį, pavyzdžiui, su rožiniu akmeniu vieną dieną nuotaika ir savijauta būna puiki, o kitą rytą į tą papuošalą net žiūrėti nesinori? Arba kad pasukiojus tarp pirštų gintaro gabalėlį pasidaro gera ir ramu arba užplūsta energijos banga?

Sakoma, kad galima įsikalbėti ligą. Tačiau lygiai taip pat galima įsikalbėti ir pasveikimą. Todėl net ir iš paprasčiausio cukraus pagaminta tabletė gali tapti vaistais, jei nuoširdžiai tikėsite, kad ji gydo. Tokia saviapgaulė vadinama placebo efektu.

Neigiamas stresas tampa tiesiausiu ir trumpiausiu keliu į… širdies infarktą. Nuo jo nepabėgsi – jis pasiveja ir darbe, ir namie. Išmokite atpažinti pavojingus streso ženklus ir raskite būdą jam įveikti.

Vos gimus mūsų likimą lemia daugybė paveldėtų savybių, mus supanti aplinka ir netgi zodiako ženklas. Yra ir kita teorija: vaiko charakterį neišdildomu įspaudu paženklina gimimo eiliškumas šeimoje.

Emocijos padeda mums pažinti pasaulį, o kitiems žmonėms – mus. Tik nieku gyvu jos neturi lietis per kraštus… Perdėtas emocingumas gali pakišti koją tiek darbe, tiek asmeniniuose santykiuose.

Viršininko nepasirinksite: jis arba maloni likimo dovana, arba Dievo bausmė. Pirmuoju atveju belieka džiaugtis, antruoju – teks išeiti kantrybės grūdinimo mokyklą.

Manote, tik lietuviai džiaugiasi, kai kaimyno troba dega? Skirtingų tautybių, amžiaus ir profesijų žmonės turi skirtingų priežasčių jausti pavydą ir piktdžiugą. Bet pavydėdami visi išgyvena tas pačias emocijas…

Vieną dieną mūsų vaikai išauga iš vaikiškų kelnyčių ir kaip gėlės lietaus ima trokšti santykių, pagrįstų tarpusavio pasitikėjimu, pagarba ir sąlygine, bet vis didėjančia lygybe. Pasak psichologų, vaiko atsiskyrimas nuo tėvų ir negali praeiti visiškai sklandžiai. Paauglių elgesys išties primena “šokimą ant ragų”.

Ar pastebėjome, kad sulaukusios trisdešimties įgyjame daugybę prievolių – vyrui, vaikams, tėvams, draugėms… Mums tik atrodo, kad gyvename savo gyvenimą. Bet geriau įsižiūrėjusios galime įsitikinti, kad jis iš tiesų priklauso ne tik nuo mūsų. Ypač kai to norėdamos ar nenorėdamos nuolat verčiamės per galvą, besistengdamos visiems padėti. Taip nejučia tampame kitų įkaitėmis.