Lietuvos išlaidų aukštojo mokslo insti­tucijoms dalis nuo BVP viršija EBPO šalių vidurkį, tačiau metinės išlai­dos, tenkančios studentui, sudarė tik 55 proc. EBPO vidurkio.

Lietuvos kolegijos šiuo metu kaip tik priima norinčiųjų studijuoti prašymus, o viešojoje erdvėje netyla diskusijos apie Lietuvos kolegijų potencialą ir ateitį. Kai kurių Lietuvos kolegijų silpnybės ir stipriosios pusės atsiskleidžia ir ketvirtą kartą paskelbtame tarptautiniame tyrime „U-Multirank“.

Premjero Sauliaus Skvernelio sudaryta darbo grupė pateikė aukštųjų mokyklų reformos projektą. Numatyta, kad Kauno universitetas sujungtų Kauno technologijos, Vytauto Didžiojo, Aleksandro Stulginskio ir Lietuvos sporto universitetus. Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) – pirmoji Lietuvos aukštoji mokykla, atsisakiusi studijų sistemos. VDU atkūrimo pradininkė – Kauno akademinė bendruomenė. Atkūrimo iniciatyvinė grupė sukvietė visų Kauno aukštųjų mokyklų bei mokslinių tyrimo įstaigų darbuotojų susirinkimą, kuris įvyko 1988 m. kovo 30 d. suburiant 120 dalyvių. Susirinkimas išrinko VDU Atkūrimo tarybą. Į ją vėliau buvo įtraukti Kauno aukštųjų mokyklų rektoriai, kurių dauguma, kaip paaiškėjo, savarankiško VDU atkūrimui nepritarė.

Trečius metus iš eilės sudaromas pasaulinis universitetų reitingas „U-Multirank“ daugelio Lietuvos universitetų šiemet jei ne boikotuojamas, tai bent ignoruojamas.

Jei jūs šiemet baigtumėte mokyklą, ar rinktumėtės universitetą, kuris pats nenori keistis, tik nori daugiau valstybės piliečių pinigų? O valstybės lėšų, tikėtina, jam teks mažiau nei lig šiol, nes jas žadama skirti tik už kokybiškai parengtus rinkai reikalingus specialistus. Tokių daugiau rengia reformai pritariantys universitetai.

Europoje ir JAV įsibėgėja universitetų stambėjimo vajus. Į šį traukinį, riedantį inovacijų, didesnio finansavimo ir išlaidų taupymo link, mėgins įšokti ir Lietuva: Vyriausybės suburta darbo grupė jau netrukus pateiks siūlymus, kaip įgyvendinti šalies universitetų tinklo optimizavimą. Išvakarėse „Veidas“ siūlo panagrinėti geriausius Vakarų universitetų jungimosi pavyzdžius

Jau netrukus šių metų abiturientai atsisveikins su mokykla, tačiau palyginti nedidelė dalis iki šiol apsisprendę, ką ir kur studijuos. Nesiginčysime, tai tikrai nelengva, juo labiau kad klausimų, į kuriuos rinkdamiesi būsimąjį kelią atsakymų ieško moksleiviai, daugėja. Ką pasirinkti, kad gavęs aukštojo mokslo diplomą gautum darbą, o ne papildytum bedarbių gretas? Ir ką pasirinkti – paklausią, gerai apmokamą profesiją, kad atlyginimas būtų padorus, ar tokią, prie kurios linksta širdis? Ir pagaliau – kokią mokymo įstaigą pasirinkti, kai vis garsiau kalbama apie jungimą, tačiau neaišku, ką prie ko jungs?

X ir Y karta užaugo su posakiu „mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis“, o dabartinei Z kartai formulių kalti per naktis neteks. Jai ugdyti pasitelkiama tarpdalykinė integracija. STEAM (science, technology, engineering, art, mathematics) ugdymas leidžia mokytis eksperimentuojant ir iš naujo vertinant vadovėlines tiesas.

Lietuvos aukštąjį mokslą krečia drugys. Stojančiųjų į aukštąsias mokyklas mažėja ir artimiausiu metu dar mažės. Aukštųjų mokyklų, pretenzingai pasivadinusių universitetais, skaičius yra neadekvatus, daugumos stojančiųjų į universitetą parengimo lygis, jų nusiteikimas kūrybiškai studijuoti ir toliau profesionaliai dirbti – žemas, absolventų parengimo kokybė dažnai netenkina studijų programose numatytų reikalavimų ir neatitinka konkurencingo verslo lūkesčių. Valstybės skiriamas finansavimas yra žemiau universitetų oraus akademinio gyvenimo ribos.

Atrodo, kad aukštųjų mokyklų tinklo konsolidavimo pagaliau kaupiamasi imtis iš esmės, tačiau bent kol kas daugiausia kalbama apie universitetus. Vis dėlto žadama, kad tinklo pertvarka nuošalyje nepaliks nei profesinių mokyklų, nei kolegijų. Ekspertai ragina suskubti spręsti dėl pastarųjų, kad kolegijose pavyktų išsaugoti tai, kas dar liko

Naujoji Vyriausybė rodo ryžtą iš esmės tobulinti Lietuvos mokyklas. Pertvarkyti švietimo sistemą sudėtinga: reikia milžiniškų išteklių – tiek finansinių, tiek intelektinių. Reikia laiko, kad nebūtų padaryta naujų klaidų. Vis dėlto kai ką pagerinti galima gana greitai, paprastai, be didelių lėšų. Pirmiausia, ko gero, derėtų atkreipti akis į lietuvių kalbos brandos egzaminą.